lekúoti, -úoja, -ãvo. alsuoti iškišus liežuvį. pailsus tankiai, sunkiai alsuoti, gaudyti orą: Šuo lekúo [ja] išsižiojęs. Tolyj miške apsistojo bėgę [vilkas ir šuo] ir, liežuvius it pančius išleidę, lekavo. Pririšk šunį kur nors pavėsy, lekúoja baisiausiai. Bėgo bėgo, o dabar lekuoja kap šuo, zuikį vijęs. Ko lekuoji kaip šuo, tris kaimus perbėgęs? Ko tep bėgi, kad paskui reikia lekuoti? Ar jau taip šilta, kad lekuoji liežuvį iškišęs? Tik kiek pabėga, tuo lekúo [ja],
orą gaudo, i viskas. Bėrukas apšilęs, kone lekúo [ja]. Oras net zvimbia, įkaitęs nuo šilo, nuo laukų, lekuojančių karštais kvapais.
parlekúoti. lekuojant parbėgti: Parlekúoja vaikas iž laukų, gal kas pasdarė.
pralekúoti. lekuojant pratarti, pasakyti: Tamstos tiesa, – jis pralekavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.