parrakinėti
.
rakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. rakinti 1: Pradėjo sklepą rakinė́ti. Durys nerakinėtos. Gaspadorius šėpas rakinė́jas.
2. sieti, rišti, tvirtinti (prie ko): Žilys susitraukęs, tebesėdėdamas valty, rakinėja ją prie geležinio stulpelio.
atrakinė́ti. atrakinti 1: Par langą įlindo ir visus pakajus atrakinėjo. Margąsias skryneles atrakinėjo. Karalystas dangaus … atrakinė́t.
išrakinė́ti. išrakinti 1: Išrakinė́jau spyną visais raktais, bet atrakinti negalėjau.
parrakinė́ti. rakinėjant sugadinti: Jos parvožinės jas, jos parrakinės jas; nebus tokios skrynužėlės, kaip močiutės duotos.
surakinė́ti. surakinti
4. Jie ten gelžinėmis replėmis suspausti, kareiviškos drausmės grandinėmis surakinėti.
užrakinė́ti. užrakinti 1: Vis namai užrakinė́ti. Išeidamas visai duris užrakinėjau. Visi spruko į savo kiemus, užsirakinėjo trobose, užgesinėjo žiburius. Užsirakinėjo visas duris. Kodrinag mokytiniai … užrakinėjos?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.