.
spur̃gti, -ia (-a, -sta), -ė.
1. sprugti: Būčiau spur̃gusi, t. y. šalin ejusi, kad netinka gaspadinė. Šaruok spur̃gti, kad negautum mušti. Spur̃gė pro duris laukan, tiek aną ir bepamačiau. Spur̃gė po nelabojo į Ameriką. | Šiandien spurgu (skubu) į valsčiaus vykdomąjį.
2. sparnais purpti, birbti: Paukštis birbdamas (spùrgdamas) lek. baidyti žuvis, kad eitų į tinklą. .
atspur̃gti, -ia, àtspurgė. spurgiant atlėkti: Tik išnešiau vištoms lesti, tujau ir àtspurgė žvirblių būrys.
išspur̃gti, -ia, ìšspurgė
1. išsprugti: Katinas nū šunies vos ìšspurgė. išvykti: Pasiūsiu suknelę, jei greitai neišspur̃gsi.
2. greit išskristi, purptelėti: Vos tik pravėriau langą, paukštaitis purpt ir ìšspurgė lauku.
paspur̃gti, -ia, pàspurgė. pasprugti 1: Paspurgsta į krūmus anie. i nė matyti nepamatai.
parspur̃gti, -ia, par̃spurgė. parsprukti: Džiaugiaus parspurgęs numo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.