stuksė́ti, stùksi (stùksia), -ė́jo.
1. daužant, dundinant, beldžiant į ką kelti garsą: Kas čia teip stuksi, kad visas namas dreba? Te stùksi kas in pirkios. Kam tu stuksì – aš negaliu miegot. Stuksėk nestuksėk – vis tiek durų neatdaro. Stùksi apie langus ir nesako kas. Trise kap kulia, kap sutinka, tai gražu paklausyt, kap stùksi [spragilais]. Triskart stuksi lazda į grindis. Genys – ką raudona galva, ką medžian stùksi. Stùksi pykši maletelė žaliojoj girelėj, audžia audžia mergiotelė plonosias drobeles. Nestuksėk, nedundėk, kur motulė guli. Tiktai kojom stùksi, muzika groja. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kad audžia stùksi jauna mergelė. Staklėse stùksi, t. y. dūzg. Genys stuksi medžio žievę. Kur čia man stuksė́t (kreiptis, prašyti), kad išgirst [nusiskundimą]. Atejo keturi kareiviai, durỹs stùksias.
2. bildėti, dunksėti, taukšėti: Kaip aš grūdau avižėles, piestas nestuksėjo. Eisi par gryčią, kad nestuksėtų, versi dureles, kad negirgždėtų. Kai išeini šokt, tik stùksi [medinės klumpės]. Traukinio ratai stuksėjo dar dvi paras. Dai tiktai in marių staklelės stuksi. Artėja raiteliai, stuksi arklių kanopos. Laivų statykloje stuksi įvairios mašinos. Už pravirų durų stuksėjo telegrafo aparatas. | Da čia yra vokiečių, kad vis stùksi (girdėti šūvių dundėjimas) . plakti, tvaksėti. Visi pasijuto kaip ir arčiau viens kito, visų širdys tankiau stuksėjo. Dusliai, retai stuksi širdis.
3. baksnoti: Kelk an trisdešimt litų – aš tau stuksė́jau šonan.
grãbas stùksi į kulnùs (į pastùrgalį, ùžpakalin, subinė̃j) laikas mirti: Jau grãbas in kulnùs stùksi, o da visko maža. Eik bu, seni, eik, jau grãbas ùžpakalin stùksi, o tau dar mergos rūpi. Grãbas stùksi in pastùrgalį, o jūs norit, kad bėgiotut. Antanu [i] jau grãbas subinė̃j stùksi, už tai susirūpinęs.
apstuksė́ti, àpstuksi (apstùksi), -ė́jo. stuksint apeiti: Kole apstuksė́siu visais panuovoliais, tai privargsiu.
išstuksė́ti, ìšstuksi (išstùksi), -ė́jo. kurį laiką stuksėti, belsti, dunksinti.
nustuksė́ti, nùstuksi (nustùksi), -ė́jo. stuksint nueiti: Laiškanešė išima laišką. Apsisuka. Nustuksi pas Stasius.
pastuksė́ti, pàstuksi (pastùksi), -ė́jo.
1. pabelsti, padundinti: Pastuksė́ [jo] – neleidžia. Reikia pastuksė́tie durysa. Pastuksėkie, žirgeli, packavele vartuosan. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos. Plonai verpt – pasėdėt, tankiai aust – pastuksėt.
2. pabaksnoti: Pastuksė́jo par petį.
parstuksė́ti, par̃stuksi (parstùksi), -ė́jo. stuksint pareiti, parvykti.
prastuksė́tí, pràstuksi (prastùksi), -ė́jo. praleisti kurį laiką stuksint, vartantis: Prastuksė́jau visą naktį.
pristuksė́ti, prìstuksi (pristùksi), -ė́jo. stuksint prigrūsti, primušti: Paraką supylė, pleituku užkišo, stuktiku pristuksė́jo.
sustuksė́ti, sùstuksi (sustùksi), -ė́jo. imti stuksėti, subelsti: Aplinkui vėl sugirgždėjo lovos, sustuksėjo ramentai, ir visi, kas tik galėjo pakrutėti, išėjo į koridorių. An padlagų sustuksėjo, pentinėliai suskambėjo. | Kartais miške da sustùksi (pasigirsta šūvių garsas) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.