vadúoti, -úoja, -ãvo.
1. laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo],
va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo. Brangiu krauju vadavaĩ tu mus savo. Vadu vaduok, bet nemeluok. Va tu juos. vaduõj dūšia. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos. Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo. Vadúotis iš nelaisvės. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis. Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau.
2. sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm. Žirgus parduosim, skolas vaduosim. Vadúojamieji pinigai.
vadúotinai. Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą. Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios. atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio. Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos. Aš tave vadúosiu bėdo [je],
slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė [je]. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti. Tu nu bėdos save vadúoji. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio. Javai vaduoja. Kas meluoja, tas save vaduoja. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys. Piemuo meluo [ja] – savo kailį vaduo [ja]. Lapė maluo [ja],
save vaduo [ja]. Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi. Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs. užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones.
4. dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo. Kas mane senatvėj vaduõs? Ji vis tą vyrą vadúodavo. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies. Geras sūnelis – visur vadúoja mane. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną. | Ta višta nesudeda [kiaušinių],
tura kita vadúoti. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo [ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) . | Pašarą karvei veršis vadúo [ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) . Jis mano senatvę vadúoja. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu.
5. atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo. O jei jo. nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą. Protas kojas vadúoja. Protas rankas ir kojas vaduoja.
6. kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo.
7. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui.
8. vadovauti
2. Lapė gudrybėmis vadúodavosi. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos?
9. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų.
[su] mirtimì (smerčià.
smer̃timi.
smerčiù.
) vadúotis;
smer̃tį vadúoti. labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi! Jau kad inkando [gyvatė],
mirčià vadúojas. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi. Jau ligonis smerčià vadúojas. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo. Su smerčiù vadúojas gatavai. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau.
sùbinę vadúoti. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja.
atvadúoti.
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius. Reikia atvadúot, kągi daris. Kas ją. galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti. Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas. Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot. Chanas jos. atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo.
2. pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo. Atvadúoti užstatą. Nuo jojo žiedą savo atvadúok. Par amžių manęs neatvadúosi. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį. Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turì eiti atvadúoti. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles. Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves]. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos. Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti.
3. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės]. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų. Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių.
4. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių.
išvadúoti.
1. suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko. Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį. Kalinį išvaduot. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą.
išvadúojamai. Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai. Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti. Jei tu juos. padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi.
2. išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves]. Nu jis mumi tai išvadãv [o] dvidešimti litų. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą. Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui. Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves]. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu. Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti. Pasduosi – kas žino kada išsivadúosi. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau. Išvadúok mane iš bėdos. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą. Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų. Jis. kentėjo ir žmones išvadavo. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est. Tu savo dūšią išvadavai. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos. Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) . Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės. Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju. Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto. Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) .
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi.
5. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo [ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta. Ar šiandien beišsivaduo [ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai.
6. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų.
pavadúoti.
1. laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe. Direktorių pavadúoti. Nėra, kas juos pavadúotų. Padirbėti už ką, pavaduoti. Išvažiavo sergantį pavadúot. Tada jis mum abu pavadãvo. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti. Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu. Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint. Kam vertos tos varlės. pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) . Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! Pasivadúojant dirbti.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo [ja]. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu. Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot. Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4-5 kiaušinius. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) . Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais.
parvadúoti. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę.
pravadúoti. pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok.
užvadúoti.
1. dirbti už kitą: Užvaduoju darbe. Jis užvadãvo mano žygį, paslaugė mane (nuėjo už mane) . Sūnus jau tėvą užvadúoja. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt. Drūta ji, jąją užvadúo [ja] labai – vyrą gerą turia. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja. Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose. Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę) ) nors šiuos vienus metelius. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus. | Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot. Snausdamas dantų neužvaduosi. Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs. Juodu užsivadúoja. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo.
2. pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos. Roputės užvadúoja duoną. Pienas tai užvadúoja viską. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja. Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos.
3. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios.
4. susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.