parvestìnis, -ė, parvestinỹs, -ė̃.
1. į kraitį gautas, parsivestas atitekant: Mano parvestìnį [arklį] nugyveno. Parvestìnė karvė. žmonos parsivestas atitekant. Žmoną gavo ir parvestinį prydų. Doras žmogus ir parvestinio taip negalabytų kaip šitas beprotis savo vaiką! Parvestinis visad paskutinis.
2. atėjęs į žentus, į užkurius, atitekėjusi: Parvestìnė žmona. Parvestìnis vyras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.