x
pašaukim|as
1. -> pašaukti (veiksmas).
2. palinkimas į kokį nors darbą, profesiją: Artisto, poeto pašaukimas Neturiu tam darbui pašaukimo.
3. prk. gyvenimo tikslas: Vaikų auklėjimas virto jo pašaukimu Žiūrėk
{pašaukti}.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.