pasididžiavimas

didžiãvimas. didžiãvimos. → didžiuoti: Kam tas didžiãvimas – valgyk, kad prašo! Liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas. Nepadėjo jam lobiai nei didžiãvimas. Aš pažįstu tavo gyrpelnystę (didžiavimą). Baisus didžiãvimasis, o visai nėr kam. Tas žmogelis be kokio didžiãvimos: padėjai – ir valgo. Iš čyros malonės ir gailėjimos artimo, be didžiavimos.
pasididžiãvimas. → padidžiuoti. Gi ir pasididžiãvimas neateiti [į alų] ! Rūtų darželis prie pirkios. Tai seserų rūpestis ir pasididžiavimas. Pagalvojus apie tai, kaip žmonės skaitys jo kalbą, krūtinė – nori nenori – kilnojasi iš pasididžiavimo. Kalba su pasididžiavimu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>didžiãvimas</b>. didžiãvimos. → didžiuoti: Kam tas didžiãvimas – valgyk, kad prašo! Liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas. Nepadėjo jam lobiai nei didžiãvimas. Aš pažįstu tavo gyrpelnystę (didžiavimą). Baisus didžiãvimasis, o visai nėr kam. Tas žmogelis be kokio didžiãvimos: padėjai – ir valgo. Iš čyros malonės ir gailėjimos artimo, be didžiavimos. <br/><b>pasididžiãvimas</b>. → padidžiuoti. Gi ir pasididžiãvimas neateiti [į alų] ! Rūtų darželis prie pirkios. Tai seserų rūpestis ir pasididžiavimas. Pagalvojus apie tai, kaip žmonės skaitys jo kalbą, krūtinė – nori nenori – kilnojasi iš pasididžiavimo. Kalba su pasididžiavimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.