dygė́tis, dỹgisi (dýgasi), -ė́josi. bodėtis, bjaurėtis: Nesidygė́k našliu – toks pat žmogus, tinginiu dygė́kis. Dyguosi kuo. Dygė́jos mano širdis nuo vogių, bjaurių valgių.
pasidygė́ti pasibjaurėti, pasibodėti: Nusiprausęs nepasidygi šluostytis veidą į arklio gūnią. Kaipgi tu nepasidygėjai ieškoti manęs šitoj lindynėj?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.