šliùrpčioti, -ioja, -iojo. šliurpsėti:
1. Nešliùrpčiok, aš su tavim negaliu valgyt! Gerk arbatą, o ne šliùrpčiok – ar be dantų esi!
2. Visas snieguotas ir šliurpčiojančiais batais, vos ne vos pasiekiu vežimą.
3. Aplinkui žmonės ima dūsauti, šliurpčioti, aimanuoti.
4. su garsu traukti į save snarglį: Mergaitės buvo dar basos. Nosytės šliurpčiojo.
5. čirškėti: Karklyno žvirblis pryš lytų gieda: šliurpt šliurpt – šliùrpčio [ja] ans.
pasišliùrpčioti (valgant) su garsu patraukti į save orą: Senis valgė pasišliurpčiodamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.