šmė́kliotis, -iojasi, -iojosi. šmėklotis:
1. Ligoniui šmė́kliojas, t. y. pasirodo bi kas: šmėkla, biesas, pelėda. Šmė́kliosias liūb žmonims, bijos baisiausijai. Pradėjo tas vel [nia] s šmė́klioties. Dvarvietė [je] šmė́kliojas ir šmė́kliojas kas naktį. Reikia numirėliui galvą nukirsti ir kojų gale padėti, kad nepasiektų pasiimti ir užsidėti; nuo to laiko nebesišmėklioją.
2. Ant Užgavėnių šmė́kliojas, t. y. rėdos kaip lokys, gužas, ožys.
3. Vaikams tik šmė́klioties, siusti. Ko čia šmė́kliojys kaip malpa?! Galvas apsimaus kokioms vilnoms i šmė́kliosias.
4. keistai, neįprastai, nederamai elgtis: Ans šmė́kliojas ne pagal savo nosies, t. y. nebagotas, o kela didelius prašmintinius. Jaunas, šmė́kliojas, i tiek.
apšmė́klioti
1. šmėklomis apleisti, užburti: Apšmė́klio [ja] velnelis kelius, krūmus, iš to žmonys ir paklysta.
2. apsišmėkloti: Ličynas užsidės kokias, apsišmė́klios. Ans atejęs baidyti apsišmė́kliojęs – didliai linksmai jau.
pasišmė́klioti
1. pasirodyti. pasivaidenti: Šmėkla pasišmė́kliojo vieną sykį. Po Gedriminę. pasišmė́klios liūb, bijos žmonys eiti. Niekas nė [ra] mun niekumet pasišmė́klioję.
2. pasišmėkloti: Pasišmė́klios kokie vaikiai – kitas kitą gandina.
3. pasikraipyti, pasimaivyti: Atejo, pasišmė́kliojo ir vėlek išmovė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.