šmė́kštelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo.
1. neaiškiai pasirodyti ir tuoj išnykti: Šmė́kštelėjo tarp eglių lapė. Kaži kas šmė́kštelėjo, arklys pasibaidė. Kitąsyk arkliui kas nors šmė́kštelėjo – šoka į aukštą i lekia kaip pablūdęs. Kas čia ma [n] akise šmė́kštelėjo. Viename lange šmėkštelėjo tėvo veidas ir greitai dingo. Galvoje šmėkštelėjo mintis. Nešmėkštelėjo kas, tuoj daktaro. Šmėkštelėjo kaip pelkės ponaitis.
2. labai greitai, vos matomam prabėgti, pralėkti: Šmėkštelėjo ore pirmoji kregždė. Pro šalį šmėkštelėjo stirna. Šmė́kštelėjo pro šalį – ne pamatyti nepamačiau. Važiuojame toliau – vilkas vėl šmėkštelėjo per kelią iš krūmų. Šmė́kštelėjo pro akis kaži koks paukštis.
3. NdŽ mostelėti: Šmė́kštelėti su skepetėle. Ka ji ko nenori daryt, ranka šmė́kšteli į šoną ir eina prie savo darbų. Paslydo ir, šmėkštelėjęs rankomis, išsitiesė ant parketo.
4. šmaukštelėti: [Policininkas] pasisuko ir šmėkštelėjo rimbu man per veidą.
pasišmė́kštelėti. kiek šmėkštelėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.