stilgė́tis, stil̃gisi (stil̃giasi), -ė́josi. turėti potraukį, norą, stengtis: Vaikis stil̃gias pjauti šieną. Stil̃gas dirbti, nora daug uždirbti. Reik stilgė́ties, o ne tik norėti. Nesistilgė́k daug apžioti, kad neužspringtumi. Stilgė́kis, vaikeli, išmok, ką tau pasakiau. Jau, rodos, taip stilgúos dirbti, bet jam vis neįtinku. Kad jau ant to stilgė̃tųs, tai leisčiau kiek pasimokyti. Vakare nèstilguos užmigti. Stilguos. Stilgė́kias ir turėsi.
pasistilgė́ti. pasistengti: Pasistilgė́k ben biškį, tuokart pragyvensi. Mergelės, pasistilgė́kiat lig vakaro sugrėbti visą šieną. Ką būtumi pasistilgė́jęs, būtumi šiandie i pabengęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.