šiušénti, -ẽna, -ẽno.
1. pamažu šlamėti, šnarėti, šiurenti: Teip ramu, tik lapai šiušẽna. Šiušeno tyliai žiemkenčiai. Ji rankom perbraukia šiušenančias rugių varpas. Vėjas šiušena drebulės lapuose. Žiogai lėkė šiušendami sparnais. judėti, keliant šnaresį: Melduose šiušeno antys.
2. šlaminti, šiurinti: Vėjas šiušeno ant stogų šlapius šiaudus.
3. šnibždėti, kuždėti: Šiušẽna abu in ausių. Jaunimas pradėjo šiušenti, kad atsiradęs Galinio Kostas. Aukšti medžiai šiušenosi mėnesienoje, neprižadindami jokio paukštelio.
pašiušénti. pašnibždėti, pakuždėti: Abu pašiušẽno in ausių i iše [jo] iš namų. | Pašiušẽno, pašiušẽno ir aptilo, vagių ir nesusekė.
sušiušénti. sušlamenti, sušnarėti: Sušnara platūs lapai, sušiušena ir nutyla, nurimsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.