pasivaimėti

vaimė́tis, -ė́jasi (vaĩmisi), -ė́josi

1. vaidentis: Sena, jei jau akysna rodosi, vaĩmisi. Vaĩmisi – neik. Vaimė́jasi mažam, durnam i senam.

2. būti ne viso proto: Ar sapnuoji, ar tau nesivaimėja? Argi galima klausyti senio, kuriam jau nesivaimėja.
pasivaimė́ti, -ė́ja (pasìvaimi), -ė́jo pasivaidenti: Man pasivaimė́jo, kad tas kambarys jau nebe mano. Pasivaimė́jo kas, ir pliauškia bobos. Ką šneki, tau pasvaimė́j [o]. Pasivaimėjo jam kažkas… Nesupaisysi jo…. Kas pasvaimė́j [o],
jai jau tikra, ir plepa.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pasivaimeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vaimė́tis, </b>-ė́jasi (vaĩmisi), -ė́josi<br/>1. <span class="explanation">vaidentis: </span> Sena, jei jau akysna rodosi, vaĩmisi. Vaĩmisi – neik. Vaimė́jasi mažam, durnam i senam. <br/>2. <span class="explanation">būti ne viso proto: </span> Ar sapnuoji, ar tau nesivaimėja? Argi galima klausyti senio, kuriam jau nesivaimėja. <br/><b>pasivaimė́ti, </b>-ė́ja (pasìvaimi), -ė́jo <span class="explanation">pasivaidenti: </span> Man pasivaimė́jo, kad tas kambarys jau nebe mano. Pasivaimė́jo kas, ir pliauškia bobos. Ką šneki, tau pasvaimė́j [o]. Pasivaimėjo jam kažkas… Nesupaisysi jo…. Kas pasvaimė́j [o], jai jau tikra, ir plepa.