.
valiavóti, -ója, -ójo. vãliavoti, -oja, -ojo
1. turėti valią, teisę ką daryti, valdyti, kam įsakinėti.
2. valiūkauti: Valiūkas valiavó [ja] be darbo. Paliauk, šelmi, valiavót, imk žirgelį tu dabot. Nujo [jo] sūnelis, nujo [jo] mažasiai laukelin valiavotie, žirgelio muštravotie. Tesvãliavoj, kolei možna, ir berniukas, ir ana. Vãliavokis vãliavokis! Greit ir duonos pristigsi. Turi sau. po žilvičiu duobelėj kiek mauruoto vandens papilvei sušlapinti ir valiavokis, nėra ko čia jau per daug šūkaut debesį, anas jau pats žinos, kur užpilti.
pasivaliavóti pasilepinti: Geriau pabūk namie, pasvãliavok.
privaliavóti. pakankamai ilgai turėti valią, teisę tvarkyti, valdyti ką: Prisiverksi ig valiai, kap mano valioj būsi. – Privaliavojo tėvas močiutė, kurie mane augino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.