vė́jinti, -ina, -ino
1. vėjuoti 1: Uždaryk langus, jau vė́jina.
2. vėtyti: Vė́jint reikia pupos.
išvė́jinti.
1. išvėtyti: Mažam vėjuj sunku išvė́jint rugius. Išvė́jink, boba, rugelius, bus duonelė gardesnė.
2. išvėdinti
2. Pievas laikas nuo laiko reikia išakėt, kad išsivėjintų.
pasivė́jinti padžiūti vėjuje: Da nepjaukim, da tegul pasvė́jins.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.