žvanguliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. tyliai žvangėti: Jis ėjo ramiai. Grandinės iš lėto žvanguliavo. Tik kartais pralėkdavo vienkinkiai važeliai, silpnai žvanguliuodami varpeliais. Morta, žvanguliuodama kibiru, nuėjo prie tvartelio.
2. tyliai žvangant važinėti: Iš Skodinių, iš Čivylių, iš Plundakų žvanguliavo piršliai pas Saliamutę. Tramvajai irgi žvanguliavo tiktai Rygos centre.
pasižvanguliúoti pasikinkyti arklį su žvanguliais: Pasižvanguliãvo ir išvažiavo su piršliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.