x
paskirt|is, paskirties m.
1. iš anksto numatytas tikslas: Grožinės literatūros paskirtis
2. ko nors panaudojimo sritis, paskyrimas: Specialios paskirties kariuomenės dalinys. Sąvokos, nutarimo, dalyko paskirtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.