paskribti
skrìbti, skrim̃ba, -o.
1. baigtis, dvėsti, keipti: Skrim̃ba arkliai nu blogo pašaro. Kažin kodėl šiemet taip avys skrim̃ba?
2. mirti: Jau ta merga skrim̃ba, t. y. nusideda. Skrìbti jau taisos, o gera baisiausiai. A taip, a taip skrìbti reiks. Tegu skrim̃bie boba į žemę. Skrìbs jau greitai senė.
išskrìbti.
1. išdvėsti, išstipti: Išskrìbo visos musėlės.
2. išmirti: Išskrìbs seniai, kas tą mėšlą iš kūčių bekabins!
nuskrìbti.
1. nudvėsti, nusibaigti: Buvo tada nuskrìbęs vienas veršis. Mūsų paršiukas jau buvo nedėlės ir nuskrìbo. Nuskrìbs tujau svirplys.
2. numirti: Boba nuskrìbo, ir senis jau skrimba. Kaip tas nuskribs, o aš čia poni! Nuskrìbs, ir paliks viskas, nieko nenusineš. Visokius maurus ėdė, kol nuskrìbo. Negerk tu tos arielkos, o nuskrìbsi! Valkiokis šaltie pusplikis – dar nuskrìbsi! Jei nenuskrìbsiu, ir aš tokių abrūsų išsiausiu.
3. pradingti, išnykti, prašapti: Ot viščikė kaži kur nuskrìbo – niekur nerandu.
4. atsitikti, įvykti: Jau kas nors tėvui nuskrìbo, ka taip ilgai neparvažiuo [ja].
paskrìbti.
1. nudvėsti, nusibaigti: Skembragė (liesa, sunykusi) karvė tebuvo, ir ta pati paskrìbo. Ir mūsų Rudis jau paskrìbo.
2. numirti: Matau, ka netruksiu paskrìbt – taip traukia į žemę. Sakyti nesako, ale aš žinau, lauka, ka tik greičiau paskrìbčiau. Ne kas geras, jei anai vyras paskrìbs. Gali šią žiemą paskrìbti, pavasario nesulaukęs. Kad tu paskrìbtum, t. y. padvėstum.
3. patekti į nemalonę: Paskrìbo jis labai ir todėl liūdnas.
praskrìbti. pradingti, pragaišti: Tu niekur nepraskrìbk, reikės pietus valgyti.
priskrìbti. pridvėsti, prigaišti: Matai, kiek musėlių priskrìbo.
suskrìbti. suskilti, sudužti: Matai, kaip suskrìbusi puodynė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.