paskuĩgimis, -ė.
1. paskutinis šeimoje gimęs vaikas: Tatai turi tie žmonės kalbėti ir mazgyti, katrie yra pirmagimiai arba patys paskuigimiai.
2. palikuonis: Šitai gi yra potamkai (paskuigimiai, pagamai) vaikų Noah.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.