šliurinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. vaikščioti su šliurėmis: Šliuri šliuri šliurinė́ [ja],
t. y. vaikščio [ja] su šliurėmis. Šliurių nevešiu namo, su jom ir čia gerai šliurinė́t.
2. šliurinti 1: Šliuri šliuri visas dienas ir šliurinė́ju po numus. Senolis nestova numie, šliurinė́ [ja] ir šliurinė́ [ja] pakiemiais. ropinėti. Šliurinė́jo jau Danutė, kai pas jų mažiukas atsirado.
3. valkiotis, slampinėti, bastytis: Ką tu te šliurinė́ji po patvorius, geriau eitum darbo dirbt! Šliurinė́ [ja] visa nudriskusi, mat nė drabužio doro ana netura. Tu tik šliurinėt moki, bet ne dirbt.
nusišliurinė́ti. nuvargti vaikščiojant, bėgiojant, triūsiant: Tie vaikai par dieną tiek nusišliurinė́ [ja],
kad ką tu nori. Nusišliurinė́ji par dieną, norias i pasiselsėt.
pašliurinė́ti.
1. kurį laiką velkant kojas, sunkiai pavaikščioti.
2. įstengti pavaikščioti.
prisišliurinė́ti privargti vaikščiojant: Prisišliurinė́jau – visą dieną ant kojų. Prisišliurinėji žmogus po purvynus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.