smálti, smą̃la (-sta), smãlo.
1. smilti.
2. darytis smalsčiam, stalgiam.
įsmálti.
1. įprasti smalstauti: Margė labai įsmãlus – lenda į daržus. Kai ateis į protą, nebegers; ir mūsų Vincas teip pat buvo įsmãlęs.
2. įprasti, įjunkti kur eiti, būti: Kaip ji įsmal̃s, tai bus ir bus čia. Įsmãlo kaip kiaulė į bulves, nei atpratint negalima.
pasmálti.
1. paprasti smalstauti: Kai pasmą̃la, tai lenda. Jos kai pasmálsta, negali atsigint. Pasmãlo kaip kiaulė an žirnius. Pasmalaĩ kaip musia an medų.
2. įprasti, įjunkti kur eiti, ko ieškoti, kur būti: Karvė pasmãlo dobiluos. Arkliai pasmãlo į avižas, dabar nebeužturėsi – lėks ir par tvorą. Kad pasmãlo kiaulė daržan, tai nė atgint negalima.
prismálti.
1. priprasti smalstauti: Dar vaikas tebėra, o jau prie rūkymo prismãlo.
2. prijunkti, prisirišti: Anas vaikinas prismãlo prie Marytės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.