pasmegti

.
smègti, smeñga (smẽgsta. smegti), smẽgo.

1. lįsti gilyn, klimpti, grimzti: Aš smengù į pelkę. Tekiniai smenga. Gyvulių kojos giliai smenga į tokį mėšlą ir labai jį išdumblėja. Į priegalvį smego.

2. strigti, bestis, smigti. Rakštys smenga į pirštą. Rankos tokios poniškos, dėl to ir rakštys greit smeñga. Nebebijojo ne akminalių, ne vylyčių, kurios par gelžį nesmego. Skausmas į galvą smeñga. staigiai kristi į ką: Kiaušiniai – kieti ir minkšti – kūlvertom smego į svečių žiaunas.

3. slegiantis smukti, dubti: Duba tavo į žemę smenga visiškai, t. y. dumba, slėgias. Aukštos sniego pusnys pradėjo smegti plačiajame mūsų kieme. Tas šieno vežimas vis puvo ir puvo, vis smego ir smego. Pamatinis vainikas visai jau smegti žemėsen.

4. zmekti: Duona, pyragas kad nekyla, nesipučia į aukštą, tada smenga, t. y. sukrinta ir į dantis kimba. Tavo duona jau smeñga.

5. lėkti (ppr. žemyn): Aitvaras, žvaigždė smenga žemyn, t. y. punla. Aičvaras, kaip pilnas – mėlynas, o kaip dykas – šviesus smenga, t. y. lekia.

6. smarkiai sklisti. Iš visur smego šauksmai, vienas kitą kliudydami.

7. dingti: Kažin kur smẽgo mano pirštinės – niekur neberandu. Išvažiavo in Argentiną ir smẽgo. Kurgi smẽgo mūsų kirvis – kap ugnin. eiti niekais, išnykti, žūti: Šiemet duonos nebus – smẽgo an lauko rugiai. Šlapumoj pasėjom rugius, tai visai smẽgo. Slyvos kap karoliai, ale pas tokį ultojų ir smègs. Vardai liko, nors tie trobesiai ir smego. Tegul tiej pinigai smenga be manę! nugyti: Kai pirmą kartą pamatei [miežį ant akies],
špygą parodei – ir smeñga.

8. greitai eiti: A tu krautuvėn smegsì?
į akìs smègti patikti: Tau tiktai Bronelė į akìs ir smeñga.
į gálvą smègti įsiminti: Lietuvių raštai labai man smego į galvą.
į šìrdį (širdiñ) smègti daryti didelį įspūdį, veikti, jaudinti: Kiekvienas jo žodis man į šìrdį smeñga. Žodžiai mokintojaus teip smego vaikui širdin, jog jis pradėjo apie tuos žodžius vis tankiau manyti.
į žẽmę smègti silpnai jaustis, neturėti jėgų: Smengù į žẽmę, kaip miego noru. Priš oro atmainas esu visa į žẽmę smengantì.
kad (tu)
smègtum (smegtái) . O kad tu smegtum! Kad tu smegtum su tokia kalba! Sumaciavota (nutepliota) akėčios, kad tu smegtái!
kójos į žẽmę smeñga. nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atidarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko.
[nors] smèk kiauraĩ [į žẽmę] labai nesmagu, nepatogu: Buvo taip nesmagu, kad nors ėmęs ir smèk į žẽmę (smèk kiáurai). Vis jam rodės, ims ir įspės kitą, slaptąją jo intenciją, pažiūrės į jį, patylomis pašieps, ir smek kiaurai!
įsmègti.

1. įsmigti, įsibesti, įstrigti: Įsmẽgo vinis į koją. Į kaulą adata yr įsmẽgusi. Rakštis į delną įsmẽgo. Ta vinė įsmego, o surūdėjusi buvo. Skeveldra įsmẽgo rankoj. Žuvies ašaka įsmẽgo į stemplę. Nuplėšę batą, rado kulką letenoje įsmegusią. Peilis praslydęs į sieną įsmego. Giliai, į pačią šerdį, įsmego kirvis, ir eglutė tik trekšt – sudejavo ir žemėn parvirto. Ji. nupuldama teip giliai į žemę įsmego. Strėlė lėkdama į sieną įsmẽgo. Tavo strėlos in mane insmegtos laikosi. įsivaryti (pašiną): Įsmegau dagį, ir paputo koja. Esi rakštį kur nors įsmegęs.

2. sulįsti gilyn, įklimpti, įgrimzti: Akmuo įsmẽgo į žemę, t. y. įsileido. Ratai insmẽgę. Aš kapt sau su ranka, ir įsmego į smegenis visi mano pirštai. Nešė velnias iš pat pašelmenio [senį],
kad drožė [į vidurį klojimo],
ir įsmego kojos aukščiau kelių į klojimo padą. | Jis vėl įsmego (giliai atsisėdo) į krėslą, ir jie ilgai tyliai sėdėjo. Saulė jau pusiau įsmego į vandenį. Jis visas skolon įsmẽgęs (labai prasiskolinęs) . Vokiečio nė balso, rodos – į žemę įsmego. staigiai įkristi: Tigris, išgirdęs paršelio kvykseną, šoksta jį pagauti, tuo tarpu įsmenga pridangon.

3. įdubti: Sublogo mažytis, išdžiūvo, įsmego akytės. Paakiai įsmegę, pajuodavę. Veido įlinkmės daugiaus aiškios, neįsmegusios rodės. Ugnikalnio dugnas įsmenga.

4. supulti, susislėgti: Žemė įdžiūvus, įsmẽgus, niekas neauga.

5. įsmigti, įsiremti. Akikės kaip tikrai vaivorukai įsmẽgusios. Kas da gražumas, suderėjimas žiedų! Kai pažiūri – net širdis apsąla! – kaip čia nepasiners, neinsmègs akys.

6. įsprukti, įsmukti: Nuvažiuotumėm ne tokioj dienoj, tai bent krautuvėn įsmègtumėm. Kad tik įsmègt iškadon! pradingti: Kur tu taip ilgai buvai įsmẽgęs? Katro višta da įsmeñga (pasislepia), to da atlieka.

7. įsigerti, įsisunkti: Ligonio smarvė įsmego į drabužius.

8. patikti: Aš aną pamačiau, ir ana man įsmẽgo.

9. įsmigti (į atmintį), įstrigti: Motinos žodis įsmenga į kūdikio atmintį.
į gálvą (galvõn, galvojè) įsmègti. likti įsidėmėtam, įsiminti: Tas mezginys įsmẽgo į gálvą. Viena mintis buvo sunkiai man įsmegus galvon. Atvykau pamatyti ir kitas dar iš gimnazijos laikų man galvon įsmegusias vietas. Žodžiai kaip vinys įsmego mano galvoje. Tie žodžiai įsmego į galvą.
į šìrdį (dū̃šion) įsmègti

1. labai paveikti, įsiminti: O Viliui ji. įsmego taip giliai į širdį, kad jau, rodos, niekada nebeišdils. To rašytojo žodžiai kiekvienas įsmengąs jai į širdį. Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte buvo įsmegę. Lakštingalės balsas skamba, ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos, ir vis dūšion intsmeñga – lyg Lietuvos dainos.

2. patikti: Anam yr įsmegusi į širdį Petronė.
nors į žẽmę įsmèk labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos norint į žemę įsmek.
nusmègti.

1. nulįsti gilyn, nugrimzti: Arklio visos kojos balon nusmego. Arkliai vos lupa per pievą, ratai, rodos, ims ir nusmegs ligi ašių, – tada kukuok, kad gudrus. Bažnyčia nusmego giliai po žemėmis į pragarą kartu su ponu, nebaigusiu maldos. Dauguma politinių partijų nusmego pogrindin. Nusmegsi tamsybėje, t. y. noroms nenoroms pradėsi girtuokliauti ir paleistuvauti.

2. slegiantis nusmukti, sudubti: Jo visos triobos nusmẽgusios. Durys nusmẽgo, negali atidaryti. Tvartui pamatai nusmego.

3. nulinkti, nusvirti: Varpos nuo lytaus nusmẽgo. Noselės nusmẽgę žemyn.

4. nukrypti, įsmigti. Staiga jos akys nusmego į vieną kampą, kuriame keli vyrai nepaprastai rėkavo ir keikėsi.

5. nuliūsti: Tada kaip buvau nusismẽgus!
kad (jis)
kiauraĩ žẽmės nusmègtų; .
širdìs nusmẽgo pasidarė labai baisu, šiurpu: Tik širdìs nusmẽgo, kai užgirdau šaudant.
pasmègti

1. susibadyti, pasipašinti: Pasmegsi ranką į erškėčius, nelįsk. Bent tu nepasmèk kame pirštelį. Pàsmegtą turu pirštą ir nepaverpu ploniau. Grindys papliaušotos – rankas pasmegáu. įsivaryti (pašiną): Rakštį pasmegáu, i pirštas užsimilžo (supūliavo) .

2. įsmigti. Pasmẽgo rakštis po nago – su adata reik iškrapštyti.

3. pazmekti: Nekokios bandelės – pasmẽgę.

4. nuklimpti, nugrimzti: Šlapia žemė – žagrė pasmẽgo iki buomo.

5. palįsti: Tas. jau bus pasmẽgęs vanaguo po nagu.
parsmègti.

1. sulįsti gilyn, nugrimzti: Parsmeñga žemės [na]. Tremtiniai iki juostų parsmenga į sniegą. Yra daugybė epušinių, beržinių, pušinių, eglinių, šerdingų šiekštų, parsmẽgusių purvan ir apaugusių kelmais su žole. smarkiai įsitraukti: Girtybėn parsmegę. Visas žmogus regimuosiuosna daiktuosna yra parsmegęs.

2. susmukti, sudubti: Ten, prie parsmegusios trobelės, ant tvoros užšoko katytė.
pérsmegti.

1. susmukti, sudubti: Greičiau tai buvo ne sodyba, o du žemėn persmegę tvarteliai.

2. persiskverbti: Vėjis pársmenga (perpučia) par drabužį, o parsėda vanduo. N… balsin persmenga, versdamas jį nosbalsiu.
prasmègti.

1. įsmukti, nugrimzti: Tie ratai prasmeñga dirvon, nė išvažiuot nebegali. Tai šlapumėlis! Tam raiste ko neprasmegaũ su vežimu. Čia neik, čia šaltinių vieta – prasmègsi. Daug padavimų sukurta apie žemėje prasmegusias pilis, miestus, dvarus, ežeruose nuskendusius lobius, varpus. Grėtė mieliau prasmegtų į žemę, negu ką nors prasitartų. Jam ištarus tuos žodžius, velnias tuojau prasmego. Buvom skolose prasmẽgę (labai prasiskolinę) . Kad i pas tėvus atvažiavęs ką gi veiksi: darbuos prasmẽgę (labai daug dirba), neturi kada su svečiais užsiimt. Prasmèk, kaip su vaikais sunku. Prasmèk su savo pasiūlymais. Prasmek tu pragaran, šėtone kreivas! smarkiai įsitraukti, palinkti į ką: Medžioklė ir mergos – tai jau prasmẽgęs ant šito. Smegte prasmego skaityme.

2. pradingti, pranykti, pražūti: Pirštinės prasmẽgo kaip ugny. Nugi peilis prasmẽgo akyse. Kur ta mano kepurė prasmẽgo? Kur jis prasmẽgo (prasmeñga) ? Nuėjo, tai ir prasmego: jau kuris laikas, o jo vis nėr. Kur tu buvai prasmẽgęs – kadai ieškau. Prasmẽgo toj karėj, da ir dabar negrįžta. Mano vyras išėjo į miestą ir prasmẽgo kaip ežere. Jau Dievulis prasmẽgo nuo mūsų. Kaip šuliny mieste prasmego. Vienas mėlynasis kareivis lyg smegte prasmego tolimesniuose krūmuose. | Apsivilkau savo pirmąjį vyrišką kostiumą ir prasmegau jame tarsi maiše. Prasmek man iš akių! ilgai kur būti, lindėti: Augustas tai, matyt, ten prasmẽgęs: sėdi ir sėdi kas vakarą. nueiti niekais, sunykti: Avižos visai prasmẽgę (užskurdę, neužaugę) . Jonas tiek prisiskolino, kad jau prasmego su visa duba (nusigyveno) . Brolis prasmẽgusią tėviškę iškėlė.
galì skersaĩ žẽmę prasmègti labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos galì skersaĩ žẽmę prasmègt.
kad (tu)
[bãlon, gývas kiauraĩ, kiauraĩ, kiauraĩ žẽmę, kiauraĩ žẽmės, skersaĩ žẽmės, skrãdžiai žẽmę, skrãdžiai žẽmės, žẽmėn, žẽmėn gývas, žẽmėn juodõn] prasmègtum;
tegu (jis)
prasmeñga;
prasmèk sùvis (sùvisu). Kad tu prasmègtum! Kad tu prasmègtum belodamas! O kad tu prasmegtùm, kaip nusimušiau koją! Kad tu kur prasmègtum su tokia savo kalba! Kad jie visi būtų prasmegę. Kad tu bãlon prasmègtum! Kad tu gyvas kiaurai prasmegtum! Kad tu kiaurai prasmegtum su tokiu savo liežuviu! Kad tu kiauraĩ žẽmę prasmègtum! Kad tu kiauraĩ žẽmės prasmègtum! Ka tu skersaĩ žẽmės prasmègtum! Kad tu skrãdžiai žẽmę (žẽmės) prasmègtum! Kad tu žemėn prasmegtai! Kad tu prasmegtai žemėn juodon. Tegu jie prasmenga! Spjaučiau ant to aukso, prasmek jisai suvis. Prasmèkit jūs sùvisu su savo tokiuo valgymu!
nors į žẽmę prasmèk labai nesmagu, nepatogu: Sutikęs žmogų, akių nedrįstu pakelti. Nors prasmek į žemę.
tarýtum kiauraĩ (skrãdžiai) žẽmės prasmẽgo;
tarýtum (kaĩp) į žẽmę (žẽmėn) prasmẽgo (prasmẽgęs) staiga, netikėtai (dingo): Dingo, tarytum kiaurai žemės prasmego. Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego. Žiūrėk, jos iš tiesų prapuola, tarytum į žemę prasmenga. Ha, ir dingo kaip žemėn prasmegęs.
prismègti.

1. prisivaryti ko smingančio: Sudžiūvusios usnys – prismegau pilną saują. Tas milas nėkur dedamas: akuotų prismẽgo – nebišpašiosi, neišplausi. Buvo visokių ligų prismegusi (apnikta) ir mirė.

2. prilįsti, prisikimšti ko: Prismeñga žemė į šaknis, t. y. prižeibė [ja],
prilenda. Patrakusio šunies dantys maitų prismenga. Dantys meisos prismẽgo. Anam akys pūliais prismẽgusios.
susmègti.

1. susmigti, įsibesti: Šuns iltys susmenga į ausį, paršą pjaunant. Kirvis kojon susmẽgo.

2. sulįsti gilyn, nugrimzti: Kai prikrautas vežimas susmegdavo į purvą, jis vienas jį ištraukdavo. Tokių pilių daugybės yra Lietuvoj, susmegusių jau į žemę. Jie susmego į religinę klampynę.

3. sudubti, susigulėti, susislėgti: Jei susmẽgęs sniegas, tai neinklimptai. Žemė suminta, susmẽgus, negali įkast. Po skaudraus lietaus žemė susmegus. Žemė buvo gerai įdirbta – kai [p] tik sėt, tik lietus kai uždavė, i vė [l] susmẽgo kai plyta. Pirkia suvisu susmẽgo. Susmego sienos, stogas įdubo.

4. įdubti: Veide giliai susmegusios akelės spindėjo troškimu visiems įtikti.

5. supulti, neišsikelti, suzmekti: Pyragas be mielių susmego kaip žąsies skilvis. Sudygusių rugių duona iškepta – pluta iškilus, atšokus, minkštimas susmẽgęs. Susmẽgus duona kaip budė. Duona prie apatinės plutos labai susmegus. Susmẽgusius blynus iškepei. Ragaišis susmegęs lyg galąstuvas. Tas sūris toks susmẽgęs. sušusti, supūti: Kiek šieno insinešė, tai insinešė boba šalinėn, o kitas ir susmẽgo.

6. sukniubti, nusvirti, sulinkti: Kirskit rugius – jau visai susmẽgę. Senis nesilaiko ant kojų, krenta žemėn kaip susmegusi kanapė.

7. susmigti, nukrypti į ką. Visų keleivių akys pietų metu į ją susmegdavo. Į stovintį buvo susmegusios aplink smilkstantį ugniakurą susėdusių ginkluotų vyrų akys.

8. sulįsti, sueiti: Tose giriose visi žvėreliai susmego.
kad (tu)
susmègtum [bãlon] . Kad tu susmegtumbei. Kad tu susmegtum, kad tave pelės papjautų! Kad tu susmegtai ton balon, kap tau jos gaila!
susmèk (tu)
gývas žẽmėn. Susmèkie tu gývas žẽmėn!
užsmègti.

1. užsmigti, įsibesti už ko: Užsmeñga už liežuvio miežiniai pelai, galia padvėsti gyvolis.

2. patekus kur užsibūti; būti ilgai laikomam: Tę kap užsmẽgo [paskolinti maišai] !

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pasmegti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas . smègti, smeñga (smẽgsta. smegti), smẽgo. 1. lįsti gilyn, klimpti, grimzti: Aš smengù į pelkę. Tekiniai smenga. Gyvulių kojos giliai smenga į tokį mėšlą ir labai jį išdumblėja. Į priegalvį smego. 2. strigti, bestis, smigti. Rakštys smenga į pirštą. Rankos tokios poniškos, dėl to ir rakštys greit smeñga. Nebebijojo ne akminalių, ne vylyčių, kurios par gelžį nesmego. Skausmas į galvą smeñga. staigiai kristi į ką: Kiaušiniai – kieti ir minkšti – kūlvertom smego į svečių žiaunas. 3. slegiantis smukti, dubti: Duba tavo į žemę smenga visiškai, t. y. dumba, slėgias. Aukštos sniego pusnys pradėjo smegti plačiajame mūsų kieme. Tas šieno vežimas vis puvo ir puvo, vis smego ir smego. Pamatinis vainikas visai jau smegti žemėsen. 4. zmekti: Duona, pyragas kad nekyla, nesipučia į aukštą, tada smenga, t. y. sukrinta ir į dantis kimba. Tavo duona jau smeñga. 5. lėkti (ppr. žemyn): Aitvaras, žvaigždė smenga žemyn, t. y. punla. Aičvaras, kaip pilnas – mėlynas, o kaip dykas – šviesus smenga, t. y. lekia. 6. smarkiai sklisti. Iš visur smego šauksmai, vienas kitą kliudydami. 7. dingti: Kažin kur smẽgo mano pirštinės – niekur neberandu. Išvažiavo in Argentiną ir smẽgo. Kurgi smẽgo mūsų kirvis – kap ugnin. eiti niekais, išnykti, žūti: Šiemet duonos nebus – smẽgo an lauko rugiai. Šlapumoj pasėjom rugius, tai visai smẽgo. Slyvos kap karoliai, ale pas tokį ultojų ir smègs. Vardai liko, nors tie trobesiai ir smego. Tegul tiej pinigai smenga be manę! nugyti: Kai pirmą kartą pamatei [miežį ant akies], špygą parodei – ir smeñga. 8. greitai eiti: A tu krautuvėn smegsì? į akìs smègti patikti: Tau tiktai Bronelė į akìs ir smeñga. į gálvą smègti įsiminti: Lietuvių raštai labai man smego į galvą. į šìrdį (širdiñ) smègti daryti didelį įspūdį, veikti, jaudinti: Kiekvienas jo žodis man į šìrdį smeñga. Žodžiai mokintojaus teip smego vaikui širdin, jog jis pradėjo apie tuos žodžius vis tankiau manyti. į žẽmę smègti silpnai jaustis, neturėti jėgų: Smengù į žẽmę, kaip miego noru. Priš oro atmainas esu visa į žẽmę smengantì. kad (tu) smègtum (smegtái) . O kad tu smegtum! Kad tu smegtum su tokia kalba! Sumaciavota (nutepliota) akėčios, kad tu smegtái! kójos į žẽmę smeñga. nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atidarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko. [nors] smèk kiauraĩ [į žẽmę] labai nesmagu, nepatogu: Buvo taip nesmagu, kad nors ėmęs ir smèk į žẽmę (smèk kiáurai). Vis jam rodės, ims ir įspės kitą, slaptąją jo intenciją, pažiūrės į jį, patylomis pašieps, ir smek kiaurai! įsmègti. 1. įsmigti, įsibesti, įstrigti: Įsmẽgo vinis į koją. Į kaulą adata yr įsmẽgusi. Rakštis į delną įsmẽgo. Ta vinė įsmego, o surūdėjusi buvo. Skeveldra įsmẽgo rankoj. Žuvies ašaka įsmẽgo į stemplę. Nuplėšę batą, rado kulką letenoje įsmegusią. Peilis praslydęs į sieną įsmego. Giliai, į pačią šerdį, įsmego kirvis, ir eglutė tik trekšt – sudejavo ir žemėn parvirto. Ji. nupuldama teip giliai į žemę įsmego. Strėlė lėkdama į sieną įsmẽgo. Tavo strėlos in mane insmegtos laikosi. įsivaryti (pašiną): Įsmegau dagį, ir paputo koja. Esi rakštį kur nors įsmegęs. 2. sulįsti gilyn, įklimpti, įgrimzti: Akmuo įsmẽgo į žemę, t. y. įsileido. Ratai insmẽgę. Aš kapt sau su ranka, ir įsmego į smegenis visi mano pirštai. Nešė velnias iš pat pašelmenio [senį], kad drožė [į vidurį klojimo], ir įsmego kojos aukščiau kelių į klojimo padą. | Jis vėl įsmego (giliai atsisėdo) į krėslą, ir jie ilgai tyliai sėdėjo. Saulė jau pusiau įsmego į vandenį. Jis visas skolon įsmẽgęs (labai prasiskolinęs) . Vokiečio nė balso, rodos – į žemę įsmego. staigiai įkristi: Tigris, išgirdęs paršelio kvykseną, šoksta jį pagauti, tuo tarpu įsmenga pridangon. 3. įdubti: Sublogo mažytis, išdžiūvo, įsmego akytės. Paakiai įsmegę, pajuodavę. Veido įlinkmės daugiaus aiškios, neįsmegusios rodės. Ugnikalnio dugnas įsmenga. 4. supulti, susislėgti: Žemė įdžiūvus, įsmẽgus, niekas neauga. 5. įsmigti, įsiremti. Akikės kaip tikrai vaivorukai įsmẽgusios. Kas da gražumas, suderėjimas žiedų! Kai pažiūri – net širdis apsąla! – kaip čia nepasiners, neinsmègs akys. 6. įsprukti, įsmukti: Nuvažiuotumėm ne tokioj dienoj, tai bent krautuvėn įsmègtumėm. Kad tik įsmègt iškadon! pradingti: Kur tu taip ilgai buvai įsmẽgęs? Katro višta da įsmeñga (pasislepia), to da atlieka. 7. įsigerti, įsisunkti: Ligonio smarvė įsmego į drabužius. 8. patikti: Aš aną pamačiau, ir ana man įsmẽgo. 9. įsmigti (į atmintį), įstrigti: Motinos žodis įsmenga į kūdikio atmintį. į gálvą (galvõn, galvojè) įsmègti. likti įsidėmėtam, įsiminti: Tas mezginys įsmẽgo į gálvą. Viena mintis buvo sunkiai man įsmegus galvon. Atvykau pamatyti ir kitas dar iš gimnazijos laikų man galvon įsmegusias vietas. Žodžiai kaip vinys įsmego mano galvoje. Tie žodžiai įsmego į galvą. į šìrdį (dū̃šion) įsmègti 1. labai paveikti, įsiminti: O Viliui ji. įsmego taip giliai į širdį, kad jau, rodos, niekada nebeišdils. To rašytojo žodžiai kiekvienas įsmengąs jai į širdį. Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte buvo įsmegę. Lakštingalės balsas skamba, ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos, ir vis dūšion intsmeñga – lyg Lietuvos dainos. 2. patikti: Anam yr įsmegusi į širdį Petronė. nors į žẽmę įsmèk labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos norint į žemę įsmek. nusmègti. 1. nulįsti gilyn, nugrimzti: Arklio visos kojos balon nusmego. Arkliai vos lupa per pievą, ratai, rodos, ims ir nusmegs ligi ašių, – tada kukuok, kad gudrus. Bažnyčia nusmego giliai po žemėmis į pragarą kartu su ponu, nebaigusiu maldos. Dauguma politinių partijų nusmego pogrindin. Nusmegsi tamsybėje, t. y. noroms nenoroms pradėsi girtuokliauti ir paleistuvauti. 2. slegiantis nusmukti, sudubti: Jo visos triobos nusmẽgusios. Durys nusmẽgo, negali atidaryti. Tvartui pamatai nusmego. 3. nulinkti, nusvirti: Varpos nuo lytaus nusmẽgo. Noselės nusmẽgę žemyn. 4. nukrypti, įsmigti. Staiga jos akys nusmego į vieną kampą, kuriame keli vyrai nepaprastai rėkavo ir keikėsi. 5. nuliūsti: Tada kaip buvau nusismẽgus! kad (jis) kiauraĩ žẽmės nusmègtų; . širdìs nusmẽgo pasidarė labai baisu, šiurpu: Tik širdìs nusmẽgo, kai užgirdau šaudant. pasmègti 1. susibadyti, pasipašinti: Pasmegsi ranką į erškėčius, nelįsk. Bent tu nepasmèk kame pirštelį. Pàsmegtą turu pirštą ir nepaverpu ploniau. Grindys papliaušotos – rankas pasmegáu. įsivaryti (pašiną): Rakštį pasmegáu, i pirštas užsimilžo (supūliavo) . 2. įsmigti. Pasmẽgo rakštis po nago – su adata reik iškrapštyti. 3. pazmekti: Nekokios bandelės – pasmẽgę. 4. nuklimpti, nugrimzti: Šlapia žemė – žagrė pasmẽgo iki buomo. 5. palįsti: Tas. jau bus pasmẽgęs vanaguo po nagu. parsmègti. 1. sulįsti gilyn, nugrimzti: Parsmeñga žemės [na]. Tremtiniai iki juostų parsmenga į sniegą. Yra daugybė epušinių, beržinių, pušinių, eglinių, šerdingų šiekštų, parsmẽgusių purvan ir apaugusių kelmais su žole. smarkiai įsitraukti: Girtybėn parsmegę. Visas žmogus regimuosiuosna daiktuosna yra parsmegęs. 2. susmukti, sudubti: Ten, prie parsmegusios trobelės, ant tvoros užšoko katytė. pérsmegti. 1. susmukti, sudubti: Greičiau tai buvo ne sodyba, o du žemėn persmegę tvarteliai. 2. persiskverbti: Vėjis pársmenga (perpučia) par drabužį, o parsėda vanduo. N… balsin persmenga, versdamas jį nosbalsiu. prasmègti. 1. įsmukti, nugrimzti: Tie ratai prasmeñga dirvon, nė išvažiuot nebegali. Tai šlapumėlis! Tam raiste ko neprasmegaũ su vežimu. Čia neik, čia šaltinių vieta – prasmègsi. Daug padavimų sukurta apie žemėje prasmegusias pilis, miestus, dvarus, ežeruose nuskendusius lobius, varpus. Grėtė mieliau prasmegtų į žemę, negu ką nors prasitartų. Jam ištarus tuos žodžius, velnias tuojau prasmego. Buvom skolose prasmẽgę (labai prasiskolinę) . Kad i pas tėvus atvažiavęs ką gi veiksi: darbuos prasmẽgę (labai daug dirba), neturi kada su svečiais užsiimt. Prasmèk, kaip su vaikais sunku. Prasmèk su savo pasiūlymais. Prasmek tu pragaran, šėtone kreivas! smarkiai įsitraukti, palinkti į ką: Medžioklė ir mergos – tai jau prasmẽgęs ant šito. Smegte prasmego skaityme. 2. pradingti, pranykti, pražūti: Pirštinės prasmẽgo kaip ugny. Nugi peilis prasmẽgo akyse. Kur ta mano kepurė prasmẽgo? Kur jis prasmẽgo (prasmeñga) ? Nuėjo, tai ir prasmego: jau kuris laikas, o jo vis nėr. Kur tu buvai prasmẽgęs – kadai ieškau. Prasmẽgo toj karėj, da ir dabar negrįžta. Mano vyras išėjo į miestą ir prasmẽgo kaip ežere. Jau Dievulis prasmẽgo nuo mūsų. Kaip šuliny mieste prasmego. Vienas mėlynasis kareivis lyg smegte prasmego tolimesniuose krūmuose. | Apsivilkau savo pirmąjį vyrišką kostiumą ir prasmegau jame tarsi maiše. Prasmek man iš akių! ilgai kur būti, lindėti: Augustas tai, matyt, ten prasmẽgęs: sėdi ir sėdi kas vakarą. nueiti niekais, sunykti: Avižos visai prasmẽgę (užskurdę, neužaugę) . Jonas tiek prisiskolino, kad jau prasmego su visa duba (nusigyveno) . Brolis prasmẽgusią tėviškę iškėlė. galì skersaĩ žẽmę prasmègti labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos galì skersaĩ žẽmę prasmègt. kad (tu) [bãlon, gývas kiauraĩ, kiauraĩ, kiauraĩ žẽmę, kiauraĩ žẽmės, skersaĩ žẽmės, skrãdžiai žẽmę, skrãdžiai žẽmės, žẽmėn, žẽmėn gývas, žẽmėn juodõn] prasmègtum; tegu (jis) prasmeñga; prasmèk sùvis (sùvisu). Kad tu prasmègtum! Kad tu prasmègtum belodamas! O kad tu prasmegtùm, kaip nusimušiau koją! Kad tu kur prasmègtum su tokia savo kalba! Kad jie visi būtų prasmegę. Kad tu bãlon prasmègtum! Kad tu gyvas kiaurai prasmegtum! Kad tu kiaurai prasmegtum su tokiu savo liežuviu! Kad tu kiauraĩ žẽmę prasmègtum! Kad tu kiauraĩ žẽmės prasmègtum! Ka tu skersaĩ žẽmės prasmègtum! Kad tu skrãdžiai žẽmę (žẽmės) prasmègtum! Kad tu žemėn prasmegtai! Kad tu prasmegtai žemėn juodon. Tegu jie prasmenga! Spjaučiau ant to aukso, prasmek jisai suvis. Prasmèkit jūs sùvisu su savo tokiuo valgymu! nors į žẽmę prasmèk labai nesmagu, nepatogu: Sutikęs žmogų, akių nedrįstu pakelti. Nors prasmek į žemę. tarýtum kiauraĩ (skrãdžiai) žẽmės prasmẽgo; tarýtum (kaĩp) į žẽmę (žẽmėn) prasmẽgo (prasmẽgęs) staiga, netikėtai (dingo): Dingo, tarytum kiaurai žemės prasmego. Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego. Žiūrėk, jos iš tiesų prapuola, tarytum į žemę prasmenga. Ha, ir dingo kaip žemėn prasmegęs. prismègti. 1. prisivaryti ko smingančio: Sudžiūvusios usnys – prismegau pilną saują. Tas milas nėkur dedamas: akuotų prismẽgo – nebišpašiosi, neišplausi. Buvo visokių ligų prismegusi (apnikta) ir mirė. 2. prilįsti, prisikimšti ko: Prismeñga žemė į šaknis, t. y. prižeibė [ja], prilenda. Patrakusio šunies dantys maitų prismenga. Dantys meisos prismẽgo. Anam akys pūliais prismẽgusios. susmègti. 1. susmigti, įsibesti: Šuns iltys susmenga į ausį, paršą pjaunant. Kirvis kojon susmẽgo. 2. sulįsti gilyn, nugrimzti: Kai prikrautas vežimas susmegdavo į purvą, jis vienas jį ištraukdavo. Tokių pilių daugybės yra Lietuvoj, susmegusių jau į žemę. Jie susmego į religinę klampynę. 3. sudubti, susigulėti, susislėgti: Jei susmẽgęs sniegas, tai neinklimptai. Žemė suminta, susmẽgus, negali įkast. Po skaudraus lietaus žemė susmegus. Žemė buvo gerai įdirbta – kai [p] tik sėt, tik lietus kai uždavė, i vė [l] susmẽgo kai plyta. Pirkia suvisu susmẽgo. Susmego sienos, stogas įdubo. 4. įdubti: Veide giliai susmegusios akelės spindėjo troškimu visiems įtikti. 5. supulti, neišsikelti, suzmekti: Pyragas be mielių susmego kaip žąsies skilvis. Sudygusių rugių duona iškepta – pluta iškilus, atšokus, minkštimas susmẽgęs. Susmẽgus duona kaip budė. Duona prie apatinės plutos labai susmegus. Susmẽgusius blynus iškepei. Ragaišis susmegęs lyg galąstuvas. Tas sūris toks susmẽgęs. sušusti, supūti: Kiek šieno insinešė, tai insinešė boba šalinėn, o kitas ir susmẽgo. 6. sukniubti, nusvirti, sulinkti: Kirskit rugius – jau visai susmẽgę. Senis nesilaiko ant kojų, krenta žemėn kaip susmegusi kanapė. 7. susmigti, nukrypti į ką. Visų keleivių akys pietų metu į ją susmegdavo. Į stovintį buvo susmegusios aplink smilkstantį ugniakurą susėdusių ginkluotų vyrų akys. 8. sulįsti, sueiti: Tose giriose visi žvėreliai susmego. kad (tu) susmègtum [bãlon] . Kad tu susmegtumbei. Kad tu susmegtum, kad tave pelės papjautų! Kad tu susmegtai ton balon, kap tau jos gaila! susmèk (tu) gývas žẽmėn. Susmèkie tu gývas žẽmėn! užsmègti. 1. užsmigti, įsibesti už ko: Užsmeñga už liežuvio miežiniai pelai, galia padvėsti gyvolis. 2. patekus kur užsibūti; būti ilgai laikomam: Tę kap užsmẽgo [paskolinti maišai] !

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>smègti, </b>smeñga (smẽgsta. smegti), smẽgo. <br/>1. <span class="explanation">lįsti gilyn, klimpti, grimzti: </span> Aš smengù į pelkę. Tekiniai smenga. Gyvulių kojos giliai smenga į tokį mėšlą ir labai jį išdumblėja. Į priegalvį smego. <br/>2. <span class="explanation">strigti, bestis, smigti</span>. Rakštys smenga į pirštą. Rankos tokios poniškos, dėl to ir rakštys greit smeñga. Nebebijojo ne akminalių, ne vylyčių, kurios par gelžį nesmego. Skausmas į galvą smeñga. <span class="explanation">staigiai kristi į ką: </span> Kiaušiniai – kieti ir minkšti – kūlvertom smego į svečių žiaunas. <br/>3. <span class="explanation">slegiantis smukti, dubti: </span> Duba tavo į žemę smenga visiškai, t. y. dumba, slėgias. Aukštos sniego pusnys pradėjo smegti plačiajame mūsų kieme. Tas šieno vežimas vis puvo ir puvo, vis smego ir smego. Pamatinis vainikas visai jau smegti žemėsen. <br/>4. <span class="explanation">zmekti: </span> Duona, pyragas kad nekyla, nesipučia į aukštą, tada smenga, t. y. sukrinta ir į dantis kimba. Tavo duona jau smeñga. <br/>5. <span class="explanation">lėkti (ppr. žemyn): </span> Aitvaras, žvaigždė smenga žemyn, t. y. punla. Aičvaras, kaip pilnas – mėlynas, o kaip dykas – šviesus smenga, t. y. lekia. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai sklisti</span>. Iš visur smego šauksmai, vienas kitą kliudydami. <br/>7. <span class="explanation">dingti: </span> Kažin kur smẽgo mano pirštinės – niekur neberandu. Išvažiavo in Argentiną ir smẽgo. Kurgi smẽgo mūsų kirvis – kap ugnin. <span class="explanation">eiti niekais, išnykti, žūti: </span> Šiemet duonos nebus – smẽgo an lauko rugiai. Šlapumoj pasėjom rugius, tai visai smẽgo. Slyvos kap karoliai, ale pas tokį ultojų ir smègs. Vardai liko, nors tie trobesiai ir smego. Tegul tiej pinigai smenga be manę! <span class="explanation">nugyti: </span> Kai pirmą kartą pamatei [miežį ant akies], špygą parodei – ir smeñga. <br/>8. <span class="explanation">greitai eiti: </span> A tu krautuvėn smegsì? <br/><b> į akìs smègti</b> <span class="explanation">patikti: </span> </span> </span> Tau tiktai Bronelė į akìs ir smeñga. <br/><b>į gálvą smègti</b> <span class="explanation">įsiminti: </span> Lietuvių raštai labai man smego į galvą. <br/><b>į šìrdį (širdiñ) smègti</b> <span class="explanation">daryti didelį įspūdį, veikti, jaudinti: </span> Kiekvienas jo žodis man į šìrdį smeñga. Žodžiai mokintojaus teip smego vaikui širdin, jog jis pradėjo apie tuos žodžius vis tankiau manyti. <br/><b>į žẽmę smègti</b> <span class="explanation">silpnai jaustis, neturėti jėgų: </span> Smengù į žẽmę, kaip miego noru. Priš oro atmainas esu visa į žẽmę smengantì. <br/><b>kad</b></b> (tu) <br/><b>smègtum (smegtái) </b>. O kad tu smegtum! Kad tu smegtum su tokia kalba! Sumaciavota <span class="explanation"> (nutepliota) </span> akėčios, kad tu smegtái! <br/><b>kójos į žẽmę smeñga</b>. <span class="explanation">nėra jėgų, silpna: </span> Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atidarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko. <br/><b> [nors] smèk kiauraĩ [į žẽmę] </b> <span class="explanation">labai nesmagu, nepatogu: </span> </span> </span> </span> Buvo taip nesmagu, kad nors ėmęs ir smèk į žẽmę (smèk kiáurai). Vis jam rodės, ims ir įspės kitą, slaptąją jo intenciją, pažiūrės į jį, patylomis pašieps, ir smek kiaurai! <br/><b>įsmègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsmigti</span>, įsibesti, įstrigti: </span> Įsmẽgo vinis į koją. Į kaulą adata yr įsmẽgusi. Rakštis į delną įsmẽgo. Ta vinė įsmego, o surūdėjusi buvo. Skeveldra įsmẽgo rankoj. Žuvies ašaka įsmẽgo į stemplę. Nuplėšę batą, rado kulką letenoje įsmegusią. Peilis praslydęs į sieną įsmego. Giliai, į pačią šerdį, įsmego kirvis, ir eglutė tik trekšt – sudejavo ir žemėn parvirto. Ji. nupuldama teip giliai į žemę įsmego. Strėlė lėkdama į sieną įsmẽgo. Tavo strėlos in mane insmegtos laikosi. <span class="explanation">įsivaryti (pašiną): </span> </span> Įsmegau dagį, ir paputo koja. Esi rakštį kur nors įsmegęs. <br/>2. <span class="explanation">sulįsti gilyn, įklimpti, įgrimzti: </span> Akmuo įsmẽgo į žemę, t. y. įsileido. Ratai insmẽgę. Aš kapt sau su ranka, ir įsmego į smegenis visi mano pirštai. Nešė velnias iš pat pašelmenio [senį], kad drožė [į vidurį klojimo], ir įsmego kojos aukščiau kelių į klojimo padą. \| Jis vėl įsmego <span class="explanation"> (giliai atsisėdo) </span> į krėslą, ir jie ilgai tyliai sėdėjo. Saulė jau pusiau įsmego į vandenį. Jis visas skolon įsmẽgęs <span class="explanation"> (labai prasiskolinęs) </span>. Vokiečio nė balso, rodos – į žemę įsmego. <span class="explanation">staigiai įkristi: </span> Tigris, išgirdęs paršelio kvykseną, šoksta jį pagauti, tuo tarpu įsmenga pridangon. <br/>3. <span class="explanation">įdubti: </span> </span> Sublogo mažytis, išdžiūvo, įsmego akytės. Paakiai įsmegę, pajuodavę. Veido įlinkmės daugiaus aiškios, neįsmegusios rodės. Ugnikalnio dugnas įsmenga. <br/>4. <span class="explanation">supulti, susislėgti: </span> Žemė įdžiūvus, įsmẽgus, niekas neauga. <br/>5. <span class="explanation">įsmigti</span>, įsiremti</span>. Akikės kaip tikrai vaivorukai įsmẽgusios. Kas da gražumas, suderėjimas žiedų! Kai pažiūri – net širdis apsąla! – kaip čia nepasiners, neinsmègs akys. <br/>6. <span class="explanation">įsprukti, įsmukti: </span> Nuvažiuotumėm ne tokioj dienoj, tai bent krautuvėn įsmègtumėm. Kad tik įsmègt iškadon! <span class="explanation">pradingti: </span> Kur tu taip ilgai buvai įsmẽgęs? Katro višta da įsmeñga <span class="explanation"> (pasislepia), </span> to da atlieka. <br/>7. <span class="explanation">įsigerti, įsisunkti: </span> Ligonio smarvė įsmego į drabužius. <br/>8. <span class="explanation">patikti: </span> </span> </span> Aš aną pamačiau, ir ana man įsmẽgo. <br/>9. <span class="explanation">įsmigti</span> (į atmintį), įstrigti: </span> Motinos žodis įsmenga į kūdikio atmintį. <br/><b> į gálvą (galvõn, galvojè) įsmègti</b>. <span class="explanation">likti įsidėmėtam, įsiminti: </span> Tas mezginys įsmẽgo į gálvą. Viena mintis buvo sunkiai man įsmegus galvon. Atvykau pamatyti ir kitas dar iš gimnazijos laikų man galvon įsmegusias vietas. Žodžiai kaip vinys įsmego mano galvoje. Tie žodžiai įsmego į galvą. <br/><b>į šìrdį (dū̃šion) įsmègti</b><br/>1. <span class="explanation">labai paveikti, įsiminti: </span> O Viliui ji. įsmego taip giliai į širdį, kad jau, rodos, niekada nebeišdils. To rašytojo žodžiai kiekvienas įsmengąs jai į širdį. Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte buvo įsmegę. Lakštingalės balsas skamba, ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos, ir vis dūšion intsmeñga – lyg Lietuvos dainos. <br/>2. <span class="explanation">patikti: </span> </span> </span> Anam yr įsmegusi į širdį Petronė. <br/><b>nors į žẽmę įsmèk</b> <span class="explanation">labai nesmagu, nepatogu: </span> </span> </span> </span> Iš gėdos norint į žemę įsmek. <br/><b>nusmègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nulįsti gilyn, nugrimzti: </span> Arklio visos kojos balon nusmego. Arkliai vos lupa per pievą, ratai, rodos, ims ir nusmegs ligi ašių, – tada kukuok, kad gudrus. Bažnyčia nusmego giliai po žemėmis į pragarą kartu su ponu, nebaigusiu maldos. Dauguma politinių partijų nusmego pogrindin. Nusmegsi tamsybėje, t. y. noroms nenoroms pradėsi girtuokliauti ir paleistuvauti. <br/>2. <span class="explanation">slegiantis nusmukti, sudubti: </span> Jo visos triobos nusmẽgusios. Durys nusmẽgo, negali atidaryti. Tvartui pamatai nusmego. <br/>3. <span class="explanation">nulinkti, nusvirti: </span> Varpos nuo lytaus nusmẽgo. Noselės nusmẽgę žemyn. <br/>4. <span class="explanation">nukrypti, įsmigti</span>. Staiga jos akys nusmego į vieną kampą, kuriame keli vyrai nepaprastai rėkavo ir keikėsi. <br/>5. <span class="explanation">nuliūsti: </span> Tada kaip buvau nusismẽgus! <br/><b> kad</b></b> (jis) <br/><b>kiauraĩ žẽmės nusmègtų; </b>. <br/><b>širdìs nusmẽgo</b> <span class="explanation">pasidarė labai baisu, šiurpu: </span> Tik širdìs nusmẽgo, kai užgirdau šaudant. <br/><b>pasmègti</b><br/>1. <span class="explanation">susibadyti, pasipašinti: </span> Pasmegsi ranką į erškėčius, nelįsk. Bent tu nepasmèk kame pirštelį. Pàsmegtą turu pirštą ir nepaverpu ploniau. Grindys papliaušotos – rankas pasmegáu. <span class="explanation">įsivaryti (pašiną): </span> </span> Rakštį pasmegáu, i pirštas užsimilžo <span class="explanation"> (supūliavo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">įsmigti</span>. Pasmẽgo rakštis po nago – su adata reik iškrapštyti. <br/>3. <span class="explanation">pazmekti: </span> Nekokios bandelės – pasmẽgę. <br/>4. <span class="explanation">nuklimpti, nugrimzti: </span> Šlapia žemė – žagrė pasmẽgo iki buomo. <br/>5. <span class="explanation">palįsti: </span> Tas. jau bus pasmẽgęs vanaguo po nagu. <br/><b>parsmègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sulįsti gilyn, nugrimzti: </span> </span> Parsmeñga žemės [na]. Tremtiniai iki juostų parsmenga į sniegą. Yra daugybė epušinių, beržinių, pušinių, eglinių, šerdingų šiekštų, parsmẽgusių purvan ir apaugusių kelmais su žole. <span class="explanation">smarkiai įsitraukti: </span> Girtybėn parsmegę. Visas žmogus regimuosiuosna daiktuosna yra parsmegęs. <br/>2. <span class="explanation">susmukti, sudubti: </span> </span> Ten, prie parsmegusios trobelės, ant tvoros užšoko katytė. <br/><b>pérsmegti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susmukti, sudubti: </span> </span> Greičiau tai buvo ne sodyba, o du žemėn persmegę tvarteliai. <br/>2. <span class="explanation">persiskverbti: </span> Vėjis pársmenga <span class="explanation"> (perpučia) </span> par drabužį, o parsėda vanduo. N… balsin persmenga, versdamas jį nosbalsiu. <br/><b>prasmègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsmukti, nugrimzti: </span> Tie ratai prasmeñga dirvon, nė išvažiuot nebegali. Tai šlapumėlis! Tam raiste ko neprasmegaũ su vežimu. Čia neik, čia šaltinių vieta – prasmègsi. Daug padavimų sukurta apie žemėje prasmegusias pilis, miestus, dvarus, ežeruose nuskendusius lobius, varpus. Grėtė mieliau prasmegtų į žemę, negu ką nors prasitartų. Jam ištarus tuos žodžius, velnias tuojau prasmego. Buvom skolose prasmẽgę <span class="explanation"> (labai prasiskolinę) </span>. Kad i pas tėvus atvažiavęs ką gi veiksi: darbuos prasmẽgę <span class="explanation"> (labai daug dirba), </span> neturi kada su svečiais užsiimt. Prasmèk, kaip su vaikais sunku. Prasmèk su savo pasiūlymais. Prasmek tu pragaran, šėtone kreivas! <span class="explanation">smarkiai įsitraukti, palinkti į ką: </span> Medžioklė ir mergos – tai jau prasmẽgęs ant šito. Smegte prasmego skaityme. <br/>2. <span class="explanation">pradingti, pranykti, pražūti: </span> Pirštinės prasmẽgo kaip ugny. Nugi peilis prasmẽgo akyse. Kur ta mano kepurė prasmẽgo? Kur jis prasmẽgo (prasmeñga) ? Nuėjo, tai ir prasmego: jau kuris laikas, o jo vis nėr. Kur tu buvai prasmẽgęs – kadai ieškau. Prasmẽgo toj karėj, da ir dabar negrįžta. Mano vyras išėjo į miestą ir prasmẽgo kaip ežere. Jau Dievulis prasmẽgo nuo mūsų. Kaip šuliny mieste prasmego. Vienas mėlynasis kareivis lyg smegte prasmego tolimesniuose krūmuose. \| Apsivilkau savo pirmąjį vyrišką kostiumą ir prasmegau jame tarsi maiše. Prasmek man iš akių! <span class="explanation">ilgai kur būti, lindėti: </span> Augustas tai, matyt, ten prasmẽgęs: sėdi ir sėdi kas vakarą. <span class="explanation">nueiti niekais, sunykti: </span> Avižos visai prasmẽgę <span class="explanation"> (užskurdę, neužaugę) </span>. Jonas tiek prisiskolino, kad jau prasmego su visa duba <span class="explanation"> (nusigyveno) </span>. Brolis prasmẽgusią tėviškę iškėlė. <br/><b> galì skersaĩ žẽmę prasmègti</b> <span class="explanation">labai nesmagu, nepatogu: </span> </span> </span> </span> Iš gėdos galì skersaĩ žẽmę prasmègt. <br/><b>kad</b></b> (tu) <br/><b> [bãlon, gývas kiauraĩ, kiauraĩ, kiauraĩ žẽmę, kiauraĩ žẽmės, skersaĩ žẽmės, skrãdžiai žẽmę, skrãdžiai žẽmės, žẽmėn, žẽmėn gývas, žẽmėn juodõn] prasmègtum; </b><br/><b> tegu (jis) <br/><b>prasmeñga; </b><br/><b> prasmèk sùvis (sùvisu). Kad tu prasmègtum! Kad tu prasmègtum belodamas! O kad tu prasmegtùm, kaip nusimušiau koją! Kad tu kur prasmègtum su tokia savo kalba! Kad jie visi būtų prasmegę. Kad tu bãlon prasmègtum! Kad tu gyvas kiaurai prasmegtum! Kad tu kiaurai prasmegtum su tokiu savo liežuviu! Kad tu kiauraĩ žẽmę prasmègtum! Kad tu kiauraĩ žẽmės prasmègtum! Ka tu skersaĩ žẽmės prasmègtum! Kad tu skrãdžiai žẽmę (žẽmės) prasmègtum! Kad tu žemėn prasmegtai! Kad tu prasmegtai žemėn juodon. Tegu jie prasmenga! Spjaučiau ant to aukso, prasmek jisai suvis. Prasmèkit jūs sùvisu su savo tokiuo valgymu! <br/><b>nors į žẽmę prasmèk</b> <span class="explanation">labai nesmagu, nepatogu: </span> </span> </span> </span> Sutikęs žmogų, akių nedrįstu pakelti. Nors prasmek į žemę. <br/><b>tarýtum kiauraĩ (skrãdžiai) žẽmės prasmẽgo; </b><br/><b> tarýtum (kaĩp) į žẽmę (žẽmėn) prasmẽgo (prasmẽgęs) <span class="explanation">staiga, netikėtai (dingo): </span> Dingo, tarytum kiaurai žemės prasmego. Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego. Žiūrėk, jos iš tiesų prapuola, tarytum į žemę prasmenga. Ha, ir dingo kaip žemėn prasmegęs. <br/><b>prismègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prisivaryti ko smingančio: </span> Sudžiūvusios usnys – prismegau pilną saują. Tas milas nėkur dedamas: akuotų prismẽgo – nebišpašiosi, neišplausi. Buvo visokių ligų prismegusi <span class="explanation"> (apnikta) </span> ir mirė. <br/>2. <span class="explanation">prilįsti, prisikimšti ko: </span> Prismeñga žemė į šaknis, t. y. prižeibė [ja], prilenda. Patrakusio šunies dantys maitų prismenga. Dantys meisos prismẽgo. Anam akys pūliais prismẽgusios. <br/><b>susmègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susmigti, įsibesti: </span> Šuns iltys susmenga į ausį, paršą pjaunant. Kirvis kojon susmẽgo. <br/>2. <span class="explanation">sulįsti gilyn, nugrimzti: </span> </span> Kai prikrautas vežimas susmegdavo į purvą, jis vienas jį ištraukdavo. Tokių pilių daugybės yra Lietuvoj, susmegusių jau į žemę. Jie susmego į religinę klampynę. <br/>3. <span class="explanation">sudubti, susigulėti, susislėgti: </span> Jei susmẽgęs sniegas, tai neinklimptai. Žemė suminta, susmẽgus, negali įkast. Po skaudraus lietaus žemė susmegus. Žemė buvo gerai įdirbta – kai [p] tik sėt, tik lietus kai uždavė, i vė [l] susmẽgo kai plyta. Pirkia suvisu susmẽgo. Susmego sienos, stogas įdubo. <br/>4. <span class="explanation">įdubti: </span> </span> Veide giliai susmegusios akelės spindėjo troškimu visiems įtikti. <br/>5. <span class="explanation">supulti, neišsikelti, suzmekti: </span> Pyragas be mielių susmego kaip žąsies skilvis. Sudygusių rugių duona iškepta – pluta iškilus, atšokus, minkštimas susmẽgęs. Susmẽgus duona kaip budė. Duona prie apatinės plutos labai susmegus. Susmẽgusius blynus iškepei. Ragaišis susmegęs lyg galąstuvas. Tas sūris toks susmẽgęs. <span class="explanation">sušusti, supūti: </span> Kiek šieno insinešė, tai insinešė boba šalinėn, o kitas ir susmẽgo. <br/>6. <span class="explanation">sukniubti, nusvirti, sulinkti: </span> Kirskit rugius – jau visai susmẽgę. Senis nesilaiko ant kojų, krenta žemėn kaip susmegusi kanapė. <br/>7. <span class="explanation">susmigti, nukrypti į ką</span>. Visų keleivių akys pietų metu į ją susmegdavo. Į stovintį buvo susmegusios aplink smilkstantį ugniakurą susėdusių ginkluotų vyrų akys. <br/>8. <span class="explanation">sulįsti, sueiti: </span> Tose giriose visi žvėreliai susmego. <br/><b> kad</b></b> (tu) <br/><b>susmègtum [bãlon] </b>. Kad tu susmegtumbei. Kad tu susmegtum, kad tave pelės papjautų! Kad tu susmegtai ton balon, kap tau jos gaila! <br/><b>susmèk</b> (tu) <br/><b>gývas žẽmėn</b>. Susmèkie tu gývas žẽmėn! <br/><b>užsmègti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užsmigti, įsibesti už ko: </span> Užsmeñga už liežuvio miežiniai pelai, galia padvėsti gyvolis. <br/>2. <span class="explanation">patekus kur užsibūti; būti ilgai laikomam: </span> Tę kap užsmẽgo [paskolinti maišai] !