.
smilkìnti (-ýti), -ìna, -ìno. smìlkinti, -ina, -ino; smilkyti:
1. Smilkinant švęstomis žolėmis, gal suklaupę, gal stati giedojo. Ir smilkinau, ir rūkinau – nieko nemačino. daryti, kad smilktų, rūktų: Gal tu te ką smilkinì, kad toks dūmų kvapas.
2.
3. smilkyti 4: Smilkino savo trumputes pypkeles. Jis žiūrėjo, pypkutę smilkindamas, į artėjantį kunigą.
4. smilkyti 5: Porą dienų teip lengviai smilkinì [dešras]. Pakuria i kūrena, smilkìna dūmuose [džiovinamus javus].
apsmilkìnti.
1. apsmilkyti
1.
2. kiek pakūrenti: Jaują biskutį apsmìlkinau, t. y. pakūrenau.
įsmilkìnti. įžiebti ką smilkstantį: [Juoziokas] šiaip taip įsmilkino žibalinukę ir tuoj sugriebė vėl šautuvą į rankas.
išsmilkìnti. pamažu iškūrenti (šlapiomis, prastai degančiomis malkomis): Per pusę dienos tai tik pečių išsmilkinau. Jy skiedrom ledva išsmilkìno pečių.
pasmilkìnti
1. pasmilkyti 1: Tas senis … įskylė ugnies ir pasmilkino. Mūsų kieme niekas nepasmilkino šventintu žolynėliu nei manęs, nei karvių.
2. pasmilkyti 5: Kartais ir aš pasmilkinu.
prismilkìnti. prismilkyti 1: Lūšna buvo prismilkinta.
susmilkìnti pradėti smilkinti: [Senelis] priėjo prie baisaus kalno, da smarkiau susmilkino, – atsivėrė kalnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.