smūksóti, smū̃kso, -ójo. būti nejudant, tūnoti, murksoti: Jaunasis smū̃kso atsisėdęs kertė [je]. Ko tu čia įejęs į svetimą trobą smūksái susmukęs, susispaudęs, by bijodamas ko. Kaip vagys, nuleidę galvą, smūksojo. O didgalvis Mateušas pagal pečiaus smūkso. Nejo į bažnyčią, pamūrė [je] smūksójo. Liūdnai smūksojo prasti, pigūs, apirę ar šalin pakrypę antkapių stulpai paminklai. Smūkso nulyti medžiai.
pasmūksóti. nejudant pastovėti ar pasėdėti, pamurksoti: Gintautas susigėdo ir stovėjo nusikaltęs, kaip belaukdamas, kad jį pastatytų kerčion pasmūksoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.