pašnabždėjimas
šnabždė́jimas.
1. → šnabždėti 1: Dabar jau visi nutilo, tik buvo girdėti dalgių skambėjimas ir pakirstų rugių šnabždėjimas. Juk kitąkart žingsnius įspėjo, rūbų šnabždėjimą pažino.
2. → šnabždėti 4: Taip maloniai jos širdį kutena Anskio šnabždėjimas. Girdėt buvo tylumoje lyg šnabždėjimai, lyg kvatojimas. Visas judėjimas bei šnabždėjimas susirinkusiosios daugybės ūmai nutyko. Aš tai supratau iš jūsų šnabždėjimosi.
3. užkalbėjimas: Kreipiasi į bobą, kuri gydo šnabždėjimu ir spjaudymu.
4. → šnabždėti
6.
įšnabždė́jimas. → įšnabždėti.
pašnabždė́jimas. → pašnabždėti:
1.
2.
3. → pašnabždėti
4. Nuo bobų žvilgsnių ir pasišnabždėjimų Verutė vis labiau kaito.
sušnabždė́jimas. → sušnabždėti:
1. Nuo mažiausio subraškėjimo ir sušnabždėjimo pašokdavau nusigandęs. Negalėjo užmigti, neramiai klausydama kiekvieno sušnabždėjimo lauke.
2. Paprastas sušnabždėjimas galėjo atimti gyvybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.