spurduliúoti, -iúoja, -iãvo, spur̃duliuoti, -iuoja, -iavo
1. spurdėti
1. Marytė spurduliavos, stūmė jį nuo savęs. kapanotis, kapstytis: Jie išsitiesė spurduliuodami po gilius sniegus.
2. spurdėti
4. Iš jo burnos tiesiog spurduliuoja (veržiasi, skrenda) žodžiai.
3. spurdėti 5: Mergaitės lyg menturiai po košę tik spurduliuoja, tik laksto.
išspurduliúoti. išspurdėti
2. Ka apniko penkios mergos, tik ką beišsispur̃duliavau.
paspurduliúoti. paspurdėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.