sreĩgti, -ia, -ė. besti, durti, smeigti.
įsreĩgti, -ia, į̃sreigė.
1. įbesti, įdurti, įsmeigti: Sienon iñsreigiau adatą i nerandu. Ansreĩk dalgę – eisma pietuvyt. Insreĩk kuolą. Sraigtis añsreigtas, anbestas. Būdavo, iñsreigei lazdon balaną, ažudegei – i žiba. Kad bus sūnus, tai kirvį anskelk varčion, ė kad duktė, tai šiečkelę ansreĩk varčion. Kad vaiko niekas neapdyvytų, buvo paklotėj adata insreigtà. Eidami linų sėt, užsideda už kepurės plūksną ir insisreigia adatą su ilgu siūlu.
2. įbrukti, įsprausti: Jonas iñsreigė Olesiui da kelius šimtus.
3. įtaisyti, įstatyti: Iñsreigė darban, o ana nenori dirbt.
4. įsisegti, įsikirsti: Kap indžiobs, kap insisreĩgs bitelė ožkai.
į gálvą (galvõn) įsisreĩgti kilti kokiai minčiai, būti apimtam kokios minties: Insìsreigė kas galvõn – vis negerai i negerai visa kas.
pasreĩgti, -ia, pàsreigė
1. pakišti: Pasreĩk po [kaimyno tvarto] kraiku karvės kaulą – nesives jam karvės. Šokinėjo bėginėjo pempelė po pievą, pasikišus pasisreigus kirvelį po juosta.
2. pasikaišyti: Pasisreigė andaroką, kad nuo rasos nesušlaptų. Spanyčias pasisreĩgte! [Sesulės, ] pasisreĩgę kvartūkelius, obuolelius raškė.
prisreĩgti, -ia, prìsreigė.
1. prismaigstyti, prikaišioti: Prìsreigta sienoj peilių.
2. duoti, suteikti: Bet tas, kurs prisreig sėklą sėjėjui, prisreigs taipajag duoną ant valgymo.
užsreĩgti, -ia, ùžsreigė. užbesti, užsmeigti, užkišti: Jau stičkos ažùsreigta. Sraigtis ažùsreigta – nemožna važiuot: gal rugiai pasėta. | Ragana paskui šliaužia, kiaulę niekočioj žusreigus. Atajojo bernelis, ažsisreigęs rūtelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.