staigýti, staĩgo, staĩgė.
1. būti patvariam, neišsieikvoti: Drobinis rūbas vis drobinis – daug mažiau staĩgo. Deda votos [į žiebtuvėlį],
kad ilgiau benzina staigytų. Nepralobs, nei staigys turtas jo. Šaknis mano atvira yra ties vandenimis, ir rasa staigys pjūtyj mano.
2. laikytis vietoje, rimti: Kur yra žolės, te ir gyvuliai staĩgo. Ot pasiutus kiaulė – tai nepririšta anei kiek an vietos nestaĩgo, ale lekia par laukus.
nustaigýti. nurimti, nustigti: Nenustaĩgo – kaip gyvas pinigas.
pastaigýti. pataupyti: Pastaĩgant iki rugiapjūčio užteks duonos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.