stūminė́ti, -ė́ja, -ė́jo. stumti 1: Grūdus stūminė́ti į krūvą. Išstumti ratus reiks be arklio, bo su arkliu stūminėt vienas vargas. Ši stūminėjo jam skanesnę mėsą.
atstūminė́ti. atstumti 3: Matilda ir dabar turėjo atstūminėti sklendę.
išsistūminė́ti. išstumti
8. Vargais negalais išsistūminėjo per žiemą ir kitą vasarą Šimonis.
pastūminė́ti. pastumti.
prasistūminė́ti. prastumti
9. Per žiemą prasistūminėsim, o vasarą pilna giria uogų – išmisim.
sustūminė́ti. sustumti 1: Sustūminėjo vieną prie kitos didžiules gelžbetonio ringes, klojo iš viršaus juodu toliu ir bėrė žemėmis.
užsistūminė́ti. užstumti
7. Įsigrasę žmonys, užsistūminė́ję – nebeįsileidžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.