švarnóti, -ója, -ójo.
1. niekus kalbėti, taukšti, tauzyti: Ką tu čia nei šiai, nei tai švarnóji! Kap sueinam, švarkščiam, švarnójam ik pusiaunaktų. Daugiau nieko jy nemoka, kap tik švarnót ir švarkšt. Švarnók dar čia prieg vaikų! Svotai išvertė akis ir žiūro, ką ji čia švarnoja apie kokią šarką be uodegos, tvoron įsiskiepinusią.
2. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Ką tu tę švarnóji, kad aš nieko nesuprantu. tarmiškai kalbėti: Mes tik švarnójam (dzūkuojame) .
iššvarnóti. neaiškiai iškalbėti: Iššvarnójau, iššvarnójau kelias [dainas] ir vėl užmiršau.
nušvarnóti
1. kvailai nušnekėti: Na ir nušvarnójai: nei du, nei vienas. Nušvarnójai vienan galan.
2. apkalbėti, apšmeižti: Jau jį tu nušvarnójai.
pašvarnóti. pataukšti niekų, patauzyti: Buvo nūnai pas mus Tamošius, tai pašvarnój [o].
prišvarnóti. prikalbėti, pripasakoti švepluojant: Be dantų visko prišvarnój [o].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.