švéntinimas. šveñtinimas. → šventinti:
1. Religinės apeigos irgi paremtos pirmykščiais b [urtais]:
ugnies ir vandens šventinimas, rūkymas „šventais“ dūmais, „velnio varymas“ ir kt.
2. Perdėtinis turėjo kuningo šventinimą.
3. → šventinti
5.
4. → šventinti 7: Ne be priežasties šitos trys dienos Velykų ant švéntinimo Viešpaties iž numirusių kėlimo bažnyčioj, visur esančioj, buvo įstatytos. Šventinimas Velykų.
5. → šventinti
8.
įšvéntinimas. → įšventinti:
1. Įšvéntinimas į kunigus. Kunigo a [rba] vienuolio įšvéntinimas. Kandidatui į vyskupus bepaliko tada mislyti apie įsišventinimą.
2.
3. Buvo Jeruzalėj bažnyčios įšventinimo šventė.
pašvéntinimas. → pašventinti:
1. Bažnyčios pašventinimo metinė šventė. Peržegnojimas duonos, tai yra pašventinimas to sakramento, nestojos kitais, tiektai tais žodžiais. Paduokite sąnarius jūsų ant tarnavimo teisybei, ant pašventinimo. Idant anys Aaronui rūbus darytų ant jo pašventinimo, jeib jis man būtų plebonu. Kryžiaus pašventinimas. Bažnyčios pamatų pašvéntinimas. Skaisgiry tai buvo Sekminės – bažnyčios pašvéntinimo atlaidai.
2. Mirė … turėdamas … nuo pašventinimo į kunigus 37 metus. | Karaliaus vainikavimo esminis dalykas yra pašventinimas (konsekracija), kuris atliekamas su popiežiaus įgaliojimu.
3. Paskelbė, kad pasišventinimo dienos baigiasi. Gramnyčios, arba pasišventinimas Panos švenčiausios.
4. pašventimas
4.
5. šventa relikvija.
6. → pašventinti 7: Gausi dar i tu pašvéntinimo. Reik vaikams pašvéntinimo: nebžino ką bedarą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.