.
šviẽžinti (-yti), -ina, -ino. švíežinti (-yti).
1. daryti šviežią (maistą): Švie•žink girą, įdėdamas kepalą duonos kubilan.
2. daryti šviežią, gaivų, žvalų. .
atšviẽžinti. atšvíežinti.
1. padaryti vėl šviežią (maistą): Seną pyragą pašlapinau, pakišau po šiltu pečiu ir atšviẽžinau. Padėsme, paskui prieš Kalėdas pečiun – atšvíežinsme. Aš tą varškę su saldžiu pienu atšvíežinsu: būs skani. Atšvie•žinau pavasarį burokus (barščius) kubile, t. y. atrauginau su šviežiais senus.
2. padaryti vėl šviežią, naują, gaivų: Atšvie•žinau širdį ant oro. Šeimininkė su pataisyta šukuosena ir atšviežintu veidu. Paveikslai, matyties, neseniai atšvíežinti. Atšviežino (priminė) tas atėjęs, tai neužmiršti vėl. Imsiu žymėtis įspūdžius, kad grįžęs galėčiau atšviežinti savo atmintį. Kai prisišneka linksmais reikalais, jiems lyg širdis atsišviežina. Krikščionystė … tenai pradėjusi atgyti ir atsišviežinti.
pašviẽžinti. pašvíežinti.
1. padaryti šviežesnį (maistą). . Kai pečių kūreni, tai duoną pasišviẽžini.
2. padaryti šviežesnį, naujesnį, ryškesnį, gyvesnį: Pašviežino aliejumi matines paveikslo vietas.
prašviẽžinti. padaryti kiek šviežesnį (maistą): Apvilgęs seną duoną, po pečiumi pakišęs prašvie•žinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.