švilpiniúoti, -iúoja, -iãvo. švil̃piniuoti, -iuoja, -iavo. švilpauti:
1. Švilpiniúo [ja],
i tiek – a tat darbas vyruo ganyti!? Ir pasisukdavai [ganydamas] visokias birbynes, švilpiniúodavai. Bernas patenkintas sau švilpiniúoja, dainiuoja. Kad nori švilpiniuot, eik į mišką. Seniai vieną rudenį vakare kažkas pradėjo apie trobesius švilpiniuoti. Per dieną arė, vis švilpiniavo, palši jauteliai vis baubavo. Dantys jau išbiro, švilpiniúoju po biškį. Tai nusiplovei rankas (tariesi esąs nekaltas): kaip niekur nieko vėl sau švilpiniuoji.
2. O kiek tai buvo džiaugsmo, kada prie inkilo durelių plasnojo sparneliais šnekučiai, švilpiniavo, čirškėjo! Ar ten groja? Ar ten pučia? Ar strazdelis švilpiniuoja?
3. Jeigu tuščiais pašaliais vėjas švilpiniuoja, tai ir aruoduose tuščia. Vėjas, smerkdamasis pro išdaužytus langus, kaukė, švilpiniavo ir dejavo po seną laužą. Už langelio šėldavo pūga, švilpiniuodavo apie kampus vaikščiodamas vėjas.
4. sukelti švilpesį mojuojant: Du bėga, du mojuoja, šeši šimtai švilpiniúoja. Du bėga, du veja, šimtas švilpiniúoja.
atšvilpiniúoti. atšvilpauti 1: Gi žiūriu – atšvilpiniúoja atjoja.
iššvilpiniúoti. iššvilpauti 3: Ir ko jis neiššvilpiniuodavo!
pašvilpiniúoti
1. pašvilpauti 1: Ramiausiai ėmė sklaidyti sąskaitų knygą, linksmai pašvilpiniuodamas. Vaikščioja žmogus pasišvilpiniúodamas.
2. pašvilpti 10: Tu jau pasigėrei, tėveli, – prikaišiojo motina. – Savo, ne kieno kito. Pašvilpiniuok, jei nori.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.