pašvisti

švìsti, šviñta (švỹsta, šviñda;), švìto (švìdo; -o).

1. aušti, brėkšti: Vasarą anksti šviñta. Šviñta jau, kelkis, važiuok. Pradėjo švìst, išaušo rykmetys. Vos švito rytas, išvykau toliau. Šviñta pusrytys. Rytmetį, bešvintant aušrai, tirštas rūkas apdengė visą pasaulį. Jau šviñta, jau reik bėgt. Diena švinta. Jis (dienai) šviñtant (auštant) kelias. Kol pradeda švìst, tada iškuliam [jaują linų]. Žiemą pareisi kūlęs, ka jau švìs. Tu pamatysi, kai iš ryto tavi prikelsiu, ką tik švìs. Paskun, kap šviñta, jau užsikeliam (atsikeliame) . Bešviñtant iš Sintautų pareidamas paklydau. Rytoj lekiam į darbą nešvìtus. Vasarą pakelia – tik pradeda švìstie. Šviñta temsta – jis žuvis gaudo. Ir jis teipogi pašokęs kaip švinta išėjo prie gyvolių. Medžiot išėjo, vos tik diena švito. Švintant kieme pradėjo neapsakomai skambinti. Paėmę grūdus, iškeliavo vaikai Jokūbo kaip švintant. Vos aušra šviñta, vištos praded karkti. Rasaitė krito, šoblaitė švito. | Atsikėlė žemei švintant (anksti) . Švito nauja buitis.

2. imti šviesti, spindėti, spįsti: Saulė iš lėto vėl ėmė švìsti.

3. darytis šviesesniam, labiau apšviestam: Šviñta sostinės dangus. Na, o kaip jisai pasirodys – kaip šviste nušvis viskas.

4. darytis šviesesnės spalvos, ryškesniam, labiau matomam: Pietinėje atšlaitėje ne valandomis, o minutėmis žaliu ūku dengėsi, švito baltatošiai berželiai.

5. linksmėti: Sutikta senutė ypač šneki, tiesiog šviste nušvinta, gavusi progą paporinti apie savo sodžių. Kolūkiečių veidai atslūgo, ėmė švisti, lūpos šiepėsi.

6. aiškėti: Kai aš jam viską nupasakojau, biskį biskį pradėjo jam švìst.
ãkys šviñta aiškėja: Dabar Marei pradėjo švist akys, dabar pradėjo suprast Gustavo siekį.
apšvìsti.

1. kiek išaušti, prašvisti: Ką tik pradėjo apšvìst – i parvažiuo [ja]. Jau žiburys nereikalingas, jau apšvìtę.

2. užtikti aušrai ką nors: Mus beeinančius apšvìto. Ar tave jau apšvìto pas mergas? Dėkui, žydeli, už ką pavėžinai, būtų mane apšvitę, iki būčiau parėjęs.

3. imti šviesti, sušvisti: Ir šviesumas Dievo apšvito apsukui juos. Išjojau iš girelės – sauliutė apšvìto, nuo mano žirgelio raselė nukrito.

4. pasidaryti apšviestam: Apšvìto visi pašaliai nuo ugnies gaisrinios. Vėl aptemo salėje, apšvito scenoje, artistai ėmė griežti. | Prieik in ugnį – apšilsi, prieik in šviesą – apšvìsi.
atšvìsti.

1. pradėti geriau regėti, matyti, praregėti: Nutrauks velkį, šviste viskas atšvìs. Kad man akys atšvìst [ų],
tai devyniais džiaugsmais nusdžiaugčia. Kiaulpienę yr sveika suvalgyti – jums akys atšvìs. Nuo energingo gydymo akis kartais atšvinta. Bažnyčia … pradeda pabusti ir atšvisti.

2. pasidaryti gražesniam, tvarkingesniam, švaresniam ir pan.: Išploviau – atšvìto marškiniai. Atšvìto apravėti daržai. Tą seniuką [marti] apveiza, atšvìto senis. | Kaip išejo [pašėlusi moteris],
tei troba atšvìto (tarsi šviesiau pasidarė) .
ãkys atšvìto

1. pasidarė linksmiau, pralinksmėjo: Tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito. Kai pamatė jį ateinant, tuoj ãkys atšvìto. Atšvìsdavo ir ãkys, kai pareidavai į aną šoną. Skaniai paėdžiau, ir ãkės atšvìto.

2. pasidarė lengviau, palengvėjo: Išvažiavo, ištratėjo [triukšmadariai],
ir ãkės atšvìto. Gyvolių apsimažino, ir ãkys atšvìto – nebreik taip plėšyties.

3. nuslinko, praėjo baimė: Atšvìto ãkės, atsisukau ir išejau.

4. prapruso, praregėjo, atsipeikėjo: Atšvìto svietuo ãkės: viską žino, viską supranta, skaito.
įšvìsti.

1. išaušti, prašvisti: Bijau, kad neįšvistų: visi matys pareinant girtą.

2. būti apšviestam, šviesiam: Visoj ūlyčioj inšvìtę. Jų langai inšvìtę – do nemiega. Ilgai tą naktį buvo Grūžto langai įšvitę.

3. įeiti, įsiskverbti (spinduliams), įspįsti: Visos šmėklos išsiblaškė pro langą įšvitusios aušros spinduliuose. Pirmieji spinduliai rytmečio aušros į bažnytelę įšvito.
nušvìsti.

1. prašvisti 1: Dar dienelė nenušvito, jau mergelė pėdus rišo.

2. nusigiedryti: Dangus nušvìto. Laukiau, kad nušvìstų oras. Žiemą vis daugiau [sia] apsitráukusi, par speigus nušviñta kiek. | Kaip įėjo Uršulia, net man oras nušvìto (tarsi nušvito, t. y. lengviau pasidarė) . Tačiau tikram čėsui priėjus nusišvito ir kone visai tyka pastojo.

3. pradėti šviesti, spindėti, sušvisti: Nušvìto saulutė. Kaip tiktai saulutė pavasario nušvito, labai anksti gaspadorius subudino savo vaikelius. Vėl žaibas nušvito. | Aušra naujos gadynės teka: nušvis ir saulės spinduliai. Dabar išnyko tos tamsybės, šviesybė nušvito. Laikai juk mainos: slėgė pikti – nušvis kiti Lietuvai, mūsų tėvynei. Lietuvos žmonėms nušvito didingi tikrojo atgimimo laikai. Mūs Laurynui vieną rytą laimė nelauktai nušvito. Tai nušvito jaunystėlė kaip gaivi saulelė.

4. staiga pasidaryti apšviestam, šviesiam: Nušvito visi pašaliai gaisro. Nušvìto visas sodas. Nu tos padkavos nušvìto visas kiemas tas. Nušvitus scenai, jau įsikarščiavęs kalba kaimo seniūnas. Palengva išsisklaidė debesys, dangaus kraštas nušvito pusiau žydra, pusiau violetine spalva. Apskundė paskui, kad jis turi tokią plunksną, kad pakajai nušvistų. Gražus žaibais nušvitęs kelias! Žmonės praminė ją Saulyte: sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas.

5. pasidaryti ryškesniam, šviesesniam, labiau matomam: Kalne rugeliai nušvito, balelėj rožės pražydo. Iš tolo regėti aukso liepsna nušvitęs gluosnis. | Paskendusi žieduos, žemelė vaisių duos, nušvitusi naujais kaimais. atsigauti: Žolė nušvìs, ka užlijo tei [p] gerai.

6. pralinksmėti: Atėjo mergaitė visa nušvìtus iš džiaugsmo. Anas tik visas nušvìto perskaitęs laišką! Ir nušvito puikus bernužėlis, kaip pamatė mergelę. Kad tas žmogelis teip pakalbėjo, tai aplink stoviančių veidai nušvìto. Tas kaip saulė nušvìto, tiktai stypt nu pečiaus.

7. paaiškėti: Yra, tiesa, rinkinyje ir silpnokų rašinėlių, tačiau, rodos, pravartu buvo ir į juos atsižvelgti, kad skyrelyje gvildomasai dalykas plačiau nušvistų. Tik staiga vaikui nušvito galvoje, jis suprato, kaip čia yra.
ãkys nušvìto

1. staiga pralinksmėjo, nudžiugo: Pamačiau ateinant sūnų, net nušvìto ãkys. Prasidžiugo kriaučius, net akys jam nušvito. Žiūriu – netoli triobelė – net akys nušvito. Žmogui net akys nušvito – toks turtas!

2. geriau pasijuto: Kai ji tą kraują supylė, mo (man) ãkys nušvìto. Ką tu, tuoj ãkys nušvìto.

3. labai palengvėjo, lengviau pasidarė: Kai paleidė žmones iš dvaro, tai net ãkys nušvìto.
sáulė nušvìto prasidėjo geresnis gyvenimas, palengvėjo: Palauk truputį. Ir tau nušvis saulė. Visą laiką vargas i vargas, jai nenušvìto sáulė niekad.
širdìs nušvìto. pasidarė linksmiau: Kai vyrai įstūmė [į vagoną],
ta jau biškį nušvìto širdìs.
pašvìsti.

1. kiek išaušti, paaušti: Jau gerai buvo pašvìtę.

2. imti spindėti, žibėti: Ir kaip saulė kėlėsi bei spindėjo ant anų auksinų skydų, pašvito (žibėjo) visi kalnai.
péršvisti. persišviesti: Prieš žvakę, žiburį veizdint, pirštai paršvinta.
prašvìsti.

1. pasidaryti šviesu, išaušti: Jau diena prašvìto. Kai biškį prašvìs, i važiuosiam. Mano tėvas nuo piliakalnio nuejo prašvìtus – visą naktį vedžiojo (buvo klaidinamas) . Jis prašvìtus atėjo prie mūsų. Žadino, ligu prašvìto, ir viskas. Prašviñta juk anksti, tai reik i karvę skubyt anksti milžt. Tiesiog matai, kaip prašvỹsta. Kiek prašvìto – einam linų brauktų. Išdžiūsta [naktį] linai, iš ryto prašviñta – ir mini. Da neprašvito – saulė neteka. Numie išjojo, jau ką tik aušta, jau biškį prašvìtusi. Tik prašvìto biškį – ir mes visi sukilom. Dar tik rytas prašvito, saulė dar negreitai tekės, – o skerdžius jau eina per sodžių, pliauškindamas botagu. Ir toliau prisakė Raguelas, idant duobę vėl pripildytų ik neprašvintant. Skaidrus rytas džiaugsmu neprašvito, o broleliai kaip žolelė kits už kito krito. prasidėti. Vos tik pavasaris prašvìs, tuoj vaikai išsipila į lauką. Aš manau, kad tų žinių sulauksime anksčiau, negu prašvis pavasaris.

2. užtikti aušrai, apšvisti: Ne mani vieną, visus prašvìto vakarėly. Mum prašvìto par Šimonis bevažiuojant. Mus prašvito salos viršūnėje.

3. prasigiedryti: Jau prašvìto oras. Jei prašviñta, nėr murkana, matau taką. Kai tik šiek tiek prašvìs, eisma linų rauti. Apsitraukusi, i nėkaip neprašviñta.

4. imti šviesti, suspįsti: Kaip tik saulė kiek prašvito, tuoj paukščiai laukan kvietė. Aušros žvaigždė prašvito. Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja. Nė kiek saulė neprašvito, atspinduliai pasirodė bokšte. Prašvito saulelė kaip ryto tekėjus. Ir saulutė jau prašvito – mano vargai nenukrito. Prašvito mėnulis į sraunų upelį, pamačiau lieptelį tarp dviejų medelių. Pamačiau panelę keleliu einančią – prašvito saulelė kap ryto tekanti. Širdyse užtat viltis prašvito, jog štai, neilgai trukus, atvažiuos matininkai ir visus juos ta mieląja žemele apdalys. Bet dėl to atejo ant manęs ta valanda, idant tavo gėrybė prašvistų.

5. pasidaryti apšviestam, šviesiam: Tik žiūri – visa bažnyčia prašvito. Vos pakirdo apaštolas, kambarys prašvito. Užgims darbai, prašvis laikai. Kai užėjo šita valdžia, prašvìto mum pasaulis. Staiga prašvito kalviui galvoje. Jam įėjus, lyg prašvito kambariuose, visos akys įsismeigė į tą sielos milžiną.

6. pasidaryti ryškesniam, labiau spindinčiam, labiau matomam: Prašvìto šveičiama gelžis.

7. pralinksmėti: Aš net prašvitaũ, kai parodė bulvinių blynų. Joniukas prašvinta iš džiaugsmo, meta savo žąsis ir sėdas ratuosna. Maloniai ji žiūri į mus, mažučius, jos veidas prašvinta, akys juokias. Pradžiugo senas bajoras, kaip saulė prašvito.

8. pasitaisyti, pagerėti sveikatai, atsigauti: Ana yra dabar po ligai prašvìtusi – raudonikė atsirado. Jam delnan sėdo [liga],
išgėrė – ir kad prašvìto. Teip mun akys prašvìto, mun visos tokios miglos nukrito. Prie lango prašvinta galva, prie durų lengvėja našta.

9. pasidaryti aišku, išaiškėti: Prašvìto mumienai, mes kaip ir nustebom.

10. pasidaryti kultūringam, apsišvietusiam, šviesesniam: Dabar jau čia prašvìto žmonys. Ir garbė man ubagui nemaža, poną Zielinską paauginus, ir mūsų apylinkė nemažai prašvis! Šešioliktame amžė [je] turėjo žemaičiai labiaus prašvisti.
ãkys prašvìto.

1. pasidarė linksmiau: Kai ateinu pas jus, tai man ir ãkys prašviñta. Dabar prasigyvenom, mūs ãkys prašvìto. Kai párėjova par Nemuną, ãkys prašvìto. Tujaus jaunumenės akys prašvito: visu pirmu pradėjo šokti avietelę.

2. pagerėjo savijauta, atsigavo: Išgerk vaistų – tau ãkys prašvìs. Nuo tų žolelių tėvui ãkys prašvìto. O kad prikišo ranką savo nasrump savo, tada prašviso akys jo.

3. viskas paaiškėjo, viską suprato: Kai brolelius vežė, man ãkys prašvìto.

4. prasigyveno: Šiteip varge gyvenom, kai ãkys prašvìto, reikia mirt.
sáulė prašvìs pagerės gyvenimas: Prašvìs dár ir man sáulė.
prišvìsti. prisipildyti šviesos.
sušvìsti.

1. išaušti: Laukiame sušviñtant.

2. imti šviesti: Sušvito mokyklos žiburiai. Ugnis sušvìto. Naktimis pro langus sušvisdavo netolimų gaisrų atspindžiai. Tvykst sušvito žaibas. Kai tik sušvinta saulutė, tuojau matai miesto gyventojus kirptose pievutėse. Jis, į kovą eidamas, niekino Viešpatį Dievą, ir todėl jį nudėjo iš dangaus sušvitusi ugnis. Laimė sušvito ir dingo. Kai jis sužinojo, kad ji kilusi iš Šilėnų ir kartkartėmis ten lankosi, gera mintis sušvito jo galvoje. Nejaugi nesušvis mudviem džiaugsmo rytas?

3. pasidaryti ryškiam, gerai matomam, suspindėti, sublizgėti: Ant jos bevardžio piršto sušvinta auksinis sutuoktuvių žiedas. [Ašara] sušvito tarp raukšlių. Aplink žibintą sušvito vaivorykštė. Akys džiaugsmu sušvito. Nejaugi tavo akys man nebesušvis, nejau mane priglobs vien ta niūri naktis?
užšvìsti. imti šviesti: Ak, kad pagaliau užšvistų [saulė] ir sušildytų!. Eik tik tuomi keliu, ir tau laimė užšvis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pasvisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švìsti, </b>šviñta (švỹsta, šviñda;), švìto (švìdo; -o). <br/>1. <span class="explanation">aušti, brėkšti: </span> Vasarą anksti šviñta. Šviñta jau, kelkis, važiuok. Pradėjo švìst, išaušo rykmetys. Vos švito rytas, išvykau toliau. Šviñta pusrytys. Rytmetį, bešvintant aušrai, tirštas rūkas apdengė visą pasaulį. Jau šviñta, jau reik bėgt. Diena švinta. Jis (dienai) šviñtant (auštant) kelias. Kol pradeda švìst, tada iškuliam [jaują linų]. Žiemą pareisi kūlęs, ka jau švìs. Tu pamatysi, kai iš ryto tavi prikelsiu, ką tik švìs. Paskun, kap šviñta, jau užsikeliam <span class="explanation"> (atsikeliame) </span>. Bešviñtant iš Sintautų pareidamas paklydau. Rytoj lekiam į darbą nešvìtus. Vasarą pakelia – tik pradeda švìstie. Šviñta temsta – jis žuvis gaudo. Ir jis teipogi pašokęs kaip švinta išėjo prie gyvolių. Medžiot išėjo, vos tik diena švito. Švintant kieme pradėjo neapsakomai skambinti. Paėmę grūdus, iškeliavo vaikai Jokūbo kaip švintant. Vos aušra šviñta, vištos praded karkti. Rasaitė krito, šoblaitė švito. \| Atsikėlė žemei švintant <span class="explanation"> (anksti) </span>. Švito nauja buitis. <br/>2. <span class="explanation">imti šviesti, spindėti, spįsti: </span> Saulė iš lėto vėl ėmė švìsti. <br/>3. <span class="explanation">darytis šviesesniam, labiau apšviestam: </span> Šviñta sostinės dangus. Na, o kaip jisai pasirodys – kaip šviste nušvis viskas. <br/>4. <span class="explanation">darytis šviesesnės spalvos, ryškesniam, labiau matomam: </span> Pietinėje atšlaitėje ne valandomis, o minutėmis žaliu ūku dengėsi, švito baltatošiai berželiai. <br/>5. <span class="explanation">linksmėti: </span> Sutikta senutė ypač šneki, tiesiog šviste nušvinta, gavusi progą paporinti apie savo sodžių. Kolūkiečių veidai atslūgo, ėmė švisti, lūpos šiepėsi. <br/>6. <span class="explanation">aiškėti: </span> Kai aš jam viską nupasakojau, biskį biskį pradėjo jam švìst. <br/><b> ãkys šviñta</b> <span class="explanation">aiškėja: </span> Dabar Marei pradėjo švist akys, dabar pradėjo suprast Gustavo siekį. <br/><b>apšvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išaušti, prašvisti: </span> Ką tik pradėjo apšvìst – i parvažiuo [ja]. Jau žiburys nereikalingas, jau apšvìtę. <br/>2. <span class="explanation">užtikti aušrai ką nors: </span> Mus beeinančius apšvìto. Ar tave jau apšvìto pas mergas? Dėkui, žydeli, už ką pavėžinai, būtų mane apšvitę, iki būčiau parėjęs. <br/>3. <span class="explanation">imti šviesti, sušvisti: </span> Ir šviesumas Dievo apšvito apsukui juos. Išjojau iš girelės – sauliutė apšvìto, nuo mano žirgelio raselė nukrito. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti apšviestam: </span> Apšvìto visi pašaliai nuo ugnies gaisrinios. Vėl aptemo salėje, apšvito scenoje, artistai ėmė griežti. \| Prieik in ugnį – apšilsi, prieik in šviesą – apšvìsi. <br/><b>atšvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti geriau regėti, matyti, praregėti: </span> Nutrauks velkį, šviste viskas atšvìs. Kad man akys atšvìst [ų], tai devyniais džiaugsmais nusdžiaugčia. Kiaulpienę yr sveika suvalgyti – jums akys atšvìs. Nuo energingo gydymo akis kartais atšvinta. Bažnyčia … pradeda pabusti ir atšvisti. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti gražesniam, tvarkingesniam, švaresniam ir pan.: </span> Išploviau – atšvìto marškiniai. Atšvìto apravėti daržai. Tą seniuką [marti] apveiza, atšvìto senis. \| Kaip išejo [pašėlusi moteris], tei troba atšvìto <span class="explanation"> (tarsi šviesiau pasidarė) </span>. <br/><b> ãkys atšvìto</b><br/>1. <span class="explanation">pasidarė linksmiau, pralinksmėjo: </span> Tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito. Kai pamatė jį ateinant, tuoj ãkys atšvìto. Atšvìsdavo ir ãkys, kai pareidavai į aną šoną. Skaniai paėdžiau, ir ãkės atšvìto. <br/>2. <span class="explanation">pasidarė lengviau, palengvėjo: </span> Išvažiavo, ištratėjo [triukšmadariai], ir ãkės atšvìto. Gyvolių apsimažino, ir ãkys atšvìto – nebreik taip plėšyties. <br/>3. <span class="explanation">nuslinko, praėjo baimė: </span> Atšvìto ãkės, atsisukau ir išejau. <br/>4. <span class="explanation">prapruso, praregėjo, atsipeikėjo: </span> Atšvìto svietuo ãkės: viską žino, viską supranta, skaito. <br/><b>įšvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išaušti, prašvisti: </span> Bijau, kad neįšvistų: visi matys pareinant girtą. <br/>2. <span class="explanation">būti apšviestam, šviesiam: </span> Visoj ūlyčioj inšvìtę. Jų langai inšvìtę – do nemiega. Ilgai tą naktį buvo Grūžto langai įšvitę. <br/>3. <span class="explanation">įeiti, įsiskverbti (spinduliams), įspįsti: </span> Visos šmėklos išsiblaškė pro langą įšvitusios aušros spinduliuose. Pirmieji spinduliai rytmečio aušros į bažnytelę įšvito. <br/><b>nušvìsti</b>. <br/>1. prašvisti 1: Dar dienelė nenušvito, jau mergelė pėdus rišo. <br/>2. <span class="explanation">nusigiedryti: </span> Dangus nušvìto. Laukiau, kad nušvìstų oras. Žiemą vis daugiau [sia] apsitráukusi, par speigus nušviñta kiek. \| Kaip įėjo Uršulia, net man oras nušvìto <span class="explanation"> (tarsi nušvito, t. y. lengviau pasidarė) </span>. Tačiau tikram čėsui priėjus nusišvito ir kone visai tyka pastojo. <br/>3. <span class="explanation">pradėti šviesti, spindėti, sušvisti: </span> Nušvìto saulutė. Kaip tiktai saulutė pavasario nušvito, labai anksti gaspadorius subudino savo vaikelius. Vėl žaibas nušvito. \| Aušra naujos gadynės teka: nušvis ir saulės spinduliai. Dabar išnyko tos tamsybės, šviesybė nušvito. Laikai juk mainos: slėgė pikti – nušvis kiti Lietuvai, mūsų tėvynei. Lietuvos žmonėms nušvito didingi tikrojo atgimimo laikai. Mūs Laurynui vieną rytą laimė nelauktai nušvito. Tai nušvito jaunystėlė kaip gaivi saulelė. <br/>4. <span class="explanation">staiga pasidaryti apšviestam, šviesiam: </span> Nušvito visi pašaliai gaisro. Nušvìto visas sodas. Nu tos padkavos nušvìto visas kiemas tas. Nušvitus scenai, jau įsikarščiavęs kalba kaimo seniūnas. Palengva išsisklaidė debesys, dangaus kraštas nušvito pusiau žydra, pusiau violetine spalva. Apskundė paskui, kad jis turi tokią plunksną, kad pakajai nušvistų. Gražus žaibais nušvitęs kelias! Žmonės praminė ją Saulyte: sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti ryškesniam, šviesesniam, labiau matomam: </span> Kalne rugeliai nušvito, balelėj rožės pražydo. Iš tolo regėti aukso liepsna nušvitęs gluosnis. \| Paskendusi žieduos, žemelė vaisių duos, nušvitusi naujais kaimais. <span class="explanation">atsigauti: </span> Žolė nušvìs, ka užlijo tei [p] gerai. <br/>6. <span class="explanation">pralinksmėti: </span> </span> Atėjo mergaitė visa nušvìtus iš džiaugsmo. Anas tik visas nušvìto perskaitęs laišką! Ir nušvito puikus bernužėlis, kaip pamatė mergelę. Kad tas žmogelis teip pakalbėjo, tai aplink stoviančių veidai nušvìto. Tas kaip saulė nušvìto, tiktai stypt nu pečiaus. <br/>7. <span class="explanation">paaiškėti: </span> Yra, tiesa, rinkinyje ir silpnokų rašinėlių, tačiau, rodos, pravartu buvo ir į juos atsižvelgti, kad skyrelyje gvildomasai dalykas plačiau nušvistų. Tik staiga vaikui nušvito galvoje, jis suprato, kaip čia yra. <br/><b> ãkys nušvìto</b><br/>1. <span class="explanation">staiga pralinksmėjo, nudžiugo: </span> Pamačiau ateinant sūnų, net nušvìto ãkys. Prasidžiugo kriaučius, net akys jam nušvito. Žiūriu – netoli triobelė – net akys nušvito. Žmogui net akys nušvito – toks turtas! <br/>2. <span class="explanation">geriau pasijuto: </span> Kai ji tą kraują supylė, mo <span class="explanation"> (man) </span> ãkys nušvìto. Ką tu, tuoj ãkys nušvìto. <br/>3. <span class="explanation">labai palengvėjo, lengviau pasidarė: </span> Kai paleidė žmones iš dvaro, tai net ãkys nušvìto. <br/><b>sáulė nušvìto</b> <span class="explanation">prasidėjo geresnis gyvenimas, palengvėjo: </span> Palauk truputį. Ir tau nušvis saulė. Visą laiką vargas i vargas, jai nenušvìto sáulė niekad. <br/><b>širdìs nušvìto</b>. <span class="explanation">pasidarė linksmiau: </span> </span> Kai vyrai įstūmė [į vagoną], ta jau biškį nušvìto širdìs. <br/><b>pašvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išaušti, paaušti: </span> Jau gerai buvo pašvìtę. <br/>2. <span class="explanation">imti spindėti, žibėti: </span> Ir kaip saulė kėlėsi bei spindėjo ant anų auksinų skydų, pašvito (žibėjo) visi kalnai. <br/><b>péršvisti</b>. <span class="explanation">persišviesti: </span> Prieš žvakę, žiburį veizdint, pirštai paršvinta. <br/><b>prašvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šviesu, išaušti: </span> Jau diena prašvìto. Kai biškį prašvìs, i važiuosiam. Mano tėvas nuo piliakalnio nuejo prašvìtus – visą naktį vedžiojo <span class="explanation"> (buvo klaidinamas) </span>. Jis prašvìtus atėjo prie mūsų. Žadino, ligu prašvìto, ir viskas. Prašviñta juk anksti, tai reik i karvę skubyt anksti milžt. Tiesiog matai, kaip prašvỹsta. Kiek prašvìto – einam linų brauktų. Išdžiūsta [naktį] linai, iš ryto prašviñta – ir mini. Da neprašvito – saulė neteka. Numie išjojo, jau ką tik aušta, jau biškį prašvìtusi. Tik prašvìto biškį – ir mes visi sukilom. Dar tik rytas prašvito, saulė dar negreitai tekės, – o skerdžius jau eina per sodžių, pliauškindamas botagu. Ir toliau prisakė Raguelas, idant duobę vėl pripildytų ik neprašvintant. Skaidrus rytas džiaugsmu neprašvito, o broleliai kaip žolelė kits už kito krito. <span class="explanation">prasidėti</span>. Vos tik pavasaris prašvìs, tuoj vaikai išsipila į lauką. Aš manau, kad tų žinių sulauksime anksčiau, negu prašvis pavasaris. <br/>2. <span class="explanation">užtikti aušrai, apšvisti: </span> Ne mani vieną, visus prašvìto vakarėly. Mum prašvìto par Šimonis bevažiuojant. Mus prašvito salos viršūnėje. <br/>3. <span class="explanation">prasigiedryti: </span> Jau prašvìto oras. Jei prašviñta, nėr murkana, matau taką. Kai tik šiek tiek prašvìs, eisma linų rauti. Apsitraukusi, i nėkaip neprašviñta. <br/>4. <span class="explanation">imti šviesti, suspįsti: </span> Kaip tik saulė kiek prašvito, tuoj paukščiai laukan kvietė. Aušros žvaigždė prašvito. Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja. Nė kiek saulė neprašvito, atspinduliai pasirodė bokšte. Prašvito saulelė kaip ryto tekėjus. Ir saulutė jau prašvito – mano vargai nenukrito. Prašvito mėnulis į sraunų upelį, pamačiau lieptelį tarp dviejų medelių. Pamačiau panelę keleliu einančią – prašvito saulelė kap ryto tekanti. Širdyse užtat viltis prašvito, jog štai, neilgai trukus, atvažiuos matininkai ir visus juos ta mieląja žemele apdalys. Bet dėl to atejo ant manęs ta valanda, idant tavo gėrybė prašvistų. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti apšviestam, šviesiam: </span> Tik žiūri – visa bažnyčia prašvito. Vos pakirdo apaštolas, kambarys prašvito. Užgims darbai, prašvis laikai. Kai užėjo šita valdžia, prašvìto mum pasaulis. Staiga prašvito kalviui galvoje. Jam įėjus, lyg prašvito kambariuose, visos akys įsismeigė į tą sielos milžiną. <br/>6. <span class="explanation">pasidaryti ryškesniam, labiau spindinčiam, labiau matomam: </span> Prašvìto šveičiama gelžis. <br/>7. <span class="explanation">pralinksmėti: </span> </span> Aš net prašvitaũ, kai parodė bulvinių blynų. Joniukas prašvinta iš džiaugsmo, meta savo žąsis ir sėdas ratuosna. Maloniai ji žiūri į mus, mažučius, jos veidas prašvinta, akys juokias. Pradžiugo senas bajoras, kaip saulė prašvito. <br/>8. <span class="explanation">pasitaisyti, pagerėti sveikatai, atsigauti: </span> Ana yra dabar po ligai prašvìtusi – raudonikė atsirado. Jam delnan sėdo [liga], išgėrė – ir kad prašvìto. Teip mun akys prašvìto, mun visos tokios miglos nukrito. Prie lango prašvinta galva, prie durų lengvėja našta. <br/>9. <span class="explanation">pasidaryti aišku, išaiškėti: </span> Prašvìto mumienai, mes kaip ir nustebom. <br/>10. <span class="explanation">pasidaryti kultūringam, apsišvietusiam, šviesesniam: </span> Dabar jau čia prašvìto žmonys. Ir garbė man ubagui nemaža, poną Zielinską paauginus, ir mūsų apylinkė nemažai prašvis! Šešioliktame amžė [je] turėjo žemaičiai labiaus prašvisti. <br/><b> ãkys prašvìto</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidarė linksmiau: </span> </span> Kai ateinu pas jus, tai man ir ãkys prašviñta. Dabar prasigyvenom, mūs ãkys prašvìto. Kai párėjova par Nemuną, ãkys prašvìto. Tujaus jaunumenės akys prašvito: visu pirmu pradėjo šokti avietelę. <br/>2. <span class="explanation">pagerėjo savijauta, atsigavo: </span> Išgerk vaistų – tau ãkys prašvìs. Nuo tų žolelių tėvui ãkys prašvìto. O kad prikišo ranką savo nasrump savo, tada prašviso akys jo. <br/>3. <span class="explanation">viskas paaiškėjo, viską suprato: </span> Kai brolelius vežė, man ãkys prašvìto. <br/>4. <span class="explanation">prasigyveno: </span> Šiteip varge gyvenom, kai ãkys prašvìto, reikia mirt. <br/><b>sáulė prašvìs</b> <span class="explanation">pagerės gyvenimas: </span> Prašvìs dár ir man sáulė. <br/><b>prišvìsti</b>. <span class="explanation">prisipildyti šviesos. </span> <br/><b>sušvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išaušti: </span> Laukiame sušviñtant. <br/>2. <span class="explanation">imti šviesti: </span> </span> Sušvito mokyklos žiburiai. Ugnis sušvìto. Naktimis pro langus sušvisdavo netolimų gaisrų atspindžiai. Tvykst sušvito žaibas. Kai tik sušvinta saulutė, tuojau matai miesto gyventojus kirptose pievutėse. Jis, į kovą eidamas, niekino Viešpatį Dievą, ir todėl jį nudėjo iš dangaus sušvitusi ugnis. Laimė sušvito ir dingo. Kai jis sužinojo, kad ji kilusi iš Šilėnų ir kartkartėmis ten lankosi, gera mintis sušvito jo galvoje. Nejaugi nesušvis mudviem džiaugsmo rytas? <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti ryškiam, gerai matomam, suspindėti, sublizgėti: </span> Ant jos bevardžio piršto sušvinta auksinis sutuoktuvių žiedas. [Ašara] sušvito tarp raukšlių. Aplink žibintą sušvito vaivorykštė. Akys džiaugsmu sušvito. Nejaugi tavo akys man nebesušvis, nejau mane priglobs vien ta niūri naktis? <br/><b>užšvìsti</b>. <span class="explanation">imti šviesti: </span> </span> Ak, kad pagaliau užšvistų [saulė] ir sušildytų!. Eik tik tuomi keliu, ir tau laimė užšvis.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.