tárkštelėti, -ėja (-ia), -ėjo. tar̃kštelėti.
1. nesmarkiai suduoti, kaukštelėti: Su spragilu tar̃kštelėji, visi grūdai išbirsta. Tárkštelėk dar su kūgiu. Tar̃kštelėjo į dantis – suvokė kiužį. Karvė ragutį nusimušė: tárkštelėjo į ėdžią, i nusinėrė. Nepasiduok, įsirėžęs tarkštelėk buliui į makaulę. Tarkštelėjo botkočiu per kraštinį rąstą. Tar̃kštelėjo į viedrą, kiaulė ir atlėkė. Tárkštelėjo pentinais. Į sargybinio šalmą tarkštelėjo kulipka.
2. sutarškėti, džerkštelėti, čerkštelėti: Kas čia tarkštelėjo ant grindų, bene puodas nukrito? Iš kažin kur tarkštelėjo gelžys, ir gelžiniai pančiai atsirado ant abiejų studentų rankų. Varpelis tarkštelėjo ties įeinamomis durimis.
3. gergždžiančiu balsu ištarti.
patárkštelėti. sutarškėti: Ar skaurada nuo sienos nukrito, kad girdėjau kaži kas patárkštelėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.