patikėjimas

tikė́jimas. → tikėti:

1. Tikėjimas – vieno ar kito reiškinio tikrumo pripažinimas be jokių įrodymų. Įsitikinimas – tikėjimas žinių, pažiūrų, nuomonės tikrumu. Tikėjimas ir abejonė tam pačiam duonos kąsny. Aklas, nekritiškas tikėjimas kokiomis nors idėjomis gali sudaryti pagrindą formuotis klaidingiems įsitikinimams.

2. Ne taip kaip daba tikė́jimas buvo. Ko jūs bijot to tikė́jimo Dievo? Klebonelis tas rokuo [ja],
ten tikė́jimas, reik tikėti į Poną Dievą. Dėlto turiam tikėti, jogei par tikėjimą tiktai pažįstam Dievą. [M. Liuteris] tvirtino, jog žmogaus išganymas priklausąs ne nuo sakramentų, apeigų atlikimo, o nuo jo tikėjimo nuoširdumo. Bažnyčios autoritetai mokė, kad tikrosios tiesos gaunamos tikėjimu. Man atrodo, kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos, o tai, kiek žmogui gera padarai. Nereikia viską suprasti. Tikėjimas mažėja. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą. Neradau teip didžio tikėjimo Izraeliuje. Tikėjimas, garbinimas Dievo. Jis tikėjo Dievui savo, tikėjimas jį apteisino. Ir per tikėjimą žyvatą turėtumbit Jo varde. Kaip tu pažįsti Dievą? – Per tikė́jimą. Žmonės turi būt… kalaviju tikė́jimop priversti. Dievas tada… tepripildžia jus visokiu džiaugsmu ir pakaju tikėjime. Ir nedarė [Jėzus] ten daug galybių dėl jų netikėjimo. O moteriške! Didis yra tikėjimas tavo. Kelkis, eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.

3. tikyba 1: Kiekviena tauta savo raštą, savo tikė́jimą turi. Savo tikė́jimą reikia užlaikyt. Sunku tikė́jimas beišlaikyt. Gali i savo valdžiai geras būti, i savo tikė́jimo nepamesti. Tikė́jimas blogo tai neduoda. Aš nepašmeižiau ne tikė́jimo, ne nieko. Reikia žinoti, kada į Prūsiją krikščionių tikė́jimą įvedė. Mat anie daugiausiai pri katalikų metės, o koks anų tikė́jimas buvo, kas ten žino. Jug tikė́jimas tiek lenkų, tiek mūso yrai. Be tikė́jimo kaimo žmogus nėr geras. Mūsų giminė pasitaikė biržėnų (reformatų) tikė́jimo. Seniau Biržuos a ne dvylika tikė́jimų buvo, kokių tik nori. Viena žydukė ejo ant katalicko tikė́jimo. Senovės lietuvių tikėjimas padėjo išlikti gražiems šilams, girioms. M. Valančius… teigia čia. buvus vieną svarbiausių Žemaitijos senojo lietuvių tikėjimo centrų. Vienas tikėjimas į kitą pereina labai ilgais ir sudėtingais keliais. Kodėl manęs nė sykį nepaklausėt, kokio tikėjimo aš pats norėčiau? Didžturčiai, norėdamys vienas kitam jau savą tikėjimą antmesti, liejo kraujį latakais. Daboju, kad visi mokėtų tikėjimo dalykus. Pradėjo jis. visiem priemantiem kalvinų tikė́jimą… išdavinėt [žemės]. Jis ne mūsų tikė́jimo. Tikyba yra tikėjimo doktrinos organizacija. Tikėjimas, tikybė. Šitie gi žodžiai… nor turėti ir privalo tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias. Tas est žodis apie tikėjimą, kurį sakome. Dvylika artikulų – tai yra dvylika sąnarių tikė́jimo krikščioniško. Regėkimeg čionai stebuklingą tikė́jimą ir veikų paklusnumą. Daug nusidėjusių prigrąžina tikė́jimop ir teisybėsp. Kurie tikėjimu giriasi, teisūs esą. Kurie iš tikėjimo yra, tie yra sūnais Abraomo. Žmogus be tikė́jimo – kap gyvulys be saito. Kad tikė́jimą turiam, būsim bagoti mirę. Koks tikė́jimas, toks tingėjimas.

4. → tikėti 3: Ka tikė́jimas, labai tikė́jimas buvo į tą Kryžių kalną. I kas tatai yra mergos į burtus tikė́jimas. Žydų tikė́jimas burtais.

5. prietaras: Turėjo tokį tikėjimą, kad Kūčių dieną ant cielų metų parodo žmogui laimę ir nelaimę, gyvenimą ir mirtį. Lietuvių pagonybė, patekusi į rašytinius šaltinius, jau ne religija, o tikėjimai, papročiai ir mitai. Pirmykščių žmonių laidotuvėse atsispindėjo tikėjimas, kad mirusiojo vėlė gyvena ir gali padėti ar pakenkti gyviesiems. Lietuvoje buvo paplitę tikėjimai, kad raganos žmones paverčia gyvuliais, kartais paukščiais. Kad kas nenužiūrėtų gyvulių ir paukščių, sakmėse bei tikėjimuose nurodoma daugybė apsisaugojimo priemonių. Daug tikėjimų bei mitų lietuviai sukūrė apie debesis. Buvo paplitęs tikėjimas, kad sėti reikia tik pučiant šiaurės vėjui, tada kirminai nepulsią pasėlių, būsią geri rugiai. Trečia gamta (dorybė) [šimtininko] bu [v] o jame didis tikė́jimas, jog nieko neabejojo, jog Viešpatis galėjo vienu žodžiu pasveikint (pagydyti) tarną jo.

6. → tikėti 4: Jis kalbėjo šį kartą apie viltį ir tikėjimą geresniais laikais. Kraševskį gelbėjo nepaprasta kūrybos energija ir darbštumas, tikėjimas ateitim. Ypač svarbu apie ligonį sudaryti žvalumo ir tikėjimo pasveikti aplinką. Tavieje aš visą mano tikėjimą paguldžiau. Tikė́jimas sveiką padaro. Tikėjimas kalnus pajudina. Nesitikėjimas. Publikos tikėjimasis pasirodė veltui. Pasikelia širdis mūsų Viešpatiesp Dievop su nužeminimu ir tikė́jimuosi. Nes kad paskandintieji turėtų šitą tikė́jimąsi, jog kad išsems visą vandenį išg marių…, turėtų išg to palinksminimą neišbylomą. Tikė́jimąsi savą patvirtint turime.

7. → tikėti 5: Netikėjimas kam, neatsidavimas ant kuo. Darbininkai linksmi, nauju tikėjimu savo jėgomis stoja darban. Laimi žmogiškumas, nugali tikėjimas žmogum. Tikėjimas savo šalies karine galia buvo susvyravęs. Vaikas… mistro savo… mokslus, kuriuos jam padavinėjo, su tikė́jimu ir paklusnumu priimdinėjo.
įtikė́jimas. → tikėti:

1. Įsitikė́jimas daug daro: įsitika – i pagyna. Žodžiai buvo ištarti su tokiu svarumu ir įsitikėjimu, kad niekas nedrįso paprieštarauti. Gydytojai su įsitikėjimu teigia, kad rytoj mirsiąs.

2. Be tvirto įtikėjimo ing Dievą gyvenimas ant žemės būtų liūdnas. Toks stiprus įtikė́jimas. Po įtikėjimo ing Dvasę šventą, tujau tikiam ing šventą bažnyčią. [Jėzus] bara jų neįtikėjimą ir širdies kietybę. Neradau teip didžio intikėjimo tautoje Izraelio. Petrą… Viešpatis… uola pramint ir padaryt teikės (atžvilgiu galingo ir stipraus intikė́jimo jo). Neintikėjimas žmonių tiesos Dievo nepaniekin.

3. religija, tikyba: Liuterių įtikėjimas. Neturiam nė vieno kunigo, kursai mumis mokytum švento įtikėjimo. Disidentas esąs kitokio įtikėjimo. Intikėjimas, alba viera, tatai yra, kada žmogus iš Dievo žodžio mokinasi. [Veidmainis] meilės neturėjo, kuri intikė́jimop buvo privaloma. Yra tiktai vienas Viešpats Dievas, vienas tiktai šventas įtikėjimas. Neteisingai sako, jog, ieškodami kitų tarpininkų, neturiame įsitikėjimo į Kristų.

4. → įtikėti 3: Daugesniai padarė pikta draugystei žmonių įtikėjimas į žavėjimus.

5. prietaras: Ji žino daug visokių įtikė́jimų. Šitas įtikėjimas iki šiai dienai tūlose vietose liekti. Miestą nu piktų įtikėjimų apvalė. Žmonės turi įtikėjimą, kad monai nusiduoda tik iki trijų kartų.

6. → įtikėti 5: Pas mistrą turėjo įtikėjimą. Laimėjo jis įtikėjimą ir paguodonę. [Viršininkas] turi įgijęs žmonių įsitikėjimą. Draugija randanti vis dažniau įsitikėjimo ir užuojautos visuomenėje. Tokie žmonės kelia nuostabumą, bet ne įsitikėjimą. Į naują jauną gydytoją ir žmonės mažesniu įsitikėjimu žiūri, negu į senį ir jau įgudusį. Paskutinis įsitikėjimas savo galia staigiai gęsta. Nebveiza nė pačios, nė vaikų – toks įsitikė́jimas į tą mergę!

7. → įtikėti
7. Insitikėjimas yra netikras pagyrimas arba perdėtas.
ištikė́jimas.

1. → ištikėti 3: Dėl neištikė́jimo pateriojęs bu [v] o Zacharijas žadą. Pradės [Viešpatis] mylėtojamus saviemus… karalystas dangaus jiemus pagal ižtikė́jimą… atrakinėt.

2. → ištikėti 4: Vienas mano bičiulis pašnypštė man į ausį, kad imperatorius žiūrintis mano santykius su pasiuntiniais kaip į neištikėjimo ženklą. Kaip gana? – su n'ištikėjimu paklausė vėl viršininkas. Toks neištikėjimas mokytojais ir kartais net neapykanta kyla iš tos priežasties, kad mokyklos yra skiriamos ne tik jaunūmenės auklėjimui. Draugiškomis sutartuvėmis įgijo ištikėjimą. O abu drauge turi užlaikyt pakajų, vienybę, ištikė́jimą, meilę, sandarą. Niekad bažnyčiosp Rymo neištikė́jimas heretikų prieigos turėt negalėjo. Pikta paskalba, neišsitikė́jimas. Draugiškai sugyvenąs, senai pasižįstąs, draugiško išsitikėjimo pilnas. Balandis savo išsitikėjimu nenoromis įtiko, įsigerino žmogui. Iš neišsitikėjimo tarp kaimyniškųjų karalysčių galįs ir karas kilti. Kam nėra duota įgyti pilną išsitikėjimą žmonių, be galo bus sunku surasti tikruosius pasakotojus. Išsitikėjimo raštai, mandatai.
nusitikė́jimas. → nutikėti.

1. Tai mano nusitikėjimas, kad tas, kurs pradėjo manyje tą gerą darbą, tą ir pabaigs.

2. Ir didysis jo nusitikėjimas Dievu pradeda jau svyruoti. Jis netur nieko, kaip tikt savo tyką nusitikėjimą Dievopi. Dievas nusitikėjimą tepapildo jus visokia linksmybe ir pakajumi. Numirus Dievo nesibijančiam, prapuolė nusitikėjimas. Viera esti tikras nusitikėjimas širdyje ant Dievo malonės. Todėlei tiektai per nusitikėjimą ing tarpinyką reikia Dievopi prieiti.

3. tikėjimas, viltis: Man nusitikė́jimas prapuola, pragaišta. Dvasios akim jis matė Dievo sostą, ir ties tuo sostu klūpojo jis, su neapsakomu nusitikėjimu iškėlęs rankas. Ale dabar vis aiškiaus regima, kad tas nusitikėjimas tikt vėjai. O taip [Dievas mus vadina],
idant su nusitikėjimu Jį melstumbim. Tu buvai man nusitikėjimu. Dėl nusitikėjimo žmonių Izraeliaus šiuo lenciūgu esmi surištas. Dievas yra mano nusitikėjimas, kuriuom aš nusitikiu. ramstis, prieglobstis.

4. → nutikėti
3.

5. → nutikėti
4. Kieno nusitikė́jimą laimėti. Ant Dievo savo nusitikėjimą guldyt. Dar mums nežuvo nusitikėjimas! Karalius žino, kad visa anglų tauta turi nusitikėjimą į savo vadovus.
patikė́jimas. → patikėti:

1. Turi patikė́jimą, ka viską iš Dievo turim. Anot Platono, nuomonė, skirstoma į spėjimą ir patikėjimą, liečia jutimiškai suvokiamus daiktus.

2.

3. Patikėjimas, padavimas kam noris savo reikalo. Patikėjimas, patikis. Patikis, patikėjimas pinigų ažu pirktus daiktus.

4. Milkus ypač aštriai smerkė perdėtą Ostermejerio pasitikėjimą savimi, kitų darbo niekinimą. Simonas Daukantas savo raštais ugdė lietuvių nac [ionalinę] savimonę, žadino pagarbą liaudies žmogui, diegė žinių troškimą, pasitikėjimą savo jėgomis. Žmogus myli kregždes už jų pasitikėjimą žmogum. Neįžeisk manęs nepasitikėjimu, skaisčioji mergele! Jo išvaizda – šeriais apaugę žandai, purvini suglamžyti drabužiai – niekam nekėlė pasitikėjimo. Tas ypatumas žmogui kitų pasitikėjimo duoda. Ir juo toliau, juo labiau jam augo nepasitikėjimas. Ačiū jums, žemaičiai, už duoną ir druską, ir pasitikėjimą. Jis niekur sau neberanda nei meilės, nei pasitikėjimo. Meilė išauga iš pasitikėjimo. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų. Darbais įgyjamas pasitikėjimas. Netekti pasitikėjimo lengviau, negu jį susigrąžinti. Tas, kuris pats vertas pasitikėjimo, moka pasitikėti ir kitais.

5. sumanymas, užmojis.
prisitikė́jimas. prieglobstis, prieglauda: Tu esi man apgintoju ir prisitikėjimas mano bėdoj. Mūsų prisitikėjimas tesie po tavo sparneliais.
užtikė́jimas. → užtikėti
4. Taryba brangina tokį vietinių lietuvių užsitikėjimą. Ačiū už užsitikėjimą, kad atvirai savo padėjimą aprašai. Mes visi stengiamės išdirbti tarpu vientaučių užsitikėjimą mūsų darbais. Kareivis visu savo gudrumu įgijo pas karalių užsitikėjimą ir galybę. Čia dar skernagiams padeda jų drąsa, narsybė ir užsitikėjimas savo pajėga.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tikė́jimas</b>. → tikėti: <br/>1. Tikėjimas – vieno ar kito reiškinio tikrumo pripažinimas be jokių įrodymų. Įsitikinimas – tikėjimas žinių, pažiūrų, nuomonės tikrumu. Tikėjimas ir abejonė tam pačiam duonos kąsny. Aklas, nekritiškas tikėjimas kokiomis nors idėjomis gali sudaryti pagrindą formuotis klaidingiems įsitikinimams. <br/>2. Ne taip kaip daba tikė́jimas buvo. Ko jūs bijot to tikė́jimo Dievo? Klebonelis tas rokuo [ja], ten tikė́jimas, reik tikėti į Poną Dievą. Dėlto turiam tikėti, jogei par tikėjimą tiktai pažįstam Dievą. [M. Liuteris] tvirtino, jog žmogaus išganymas priklausąs ne nuo sakramentų, apeigų atlikimo, o nuo jo tikėjimo nuoširdumo. Bažnyčios autoritetai mokė, kad tikrosios tiesos gaunamos tikėjimu. Man atrodo, kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos, o tai, kiek žmogui gera padarai. Nereikia viską suprasti. Tikėjimas mažėja. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą. Neradau teip didžio tikėjimo Izraeliuje. Tikėjimas, garbinimas Dievo. Jis tikėjo Dievui savo, tikėjimas jį apteisino. Ir per tikėjimą žyvatą turėtumbit Jo varde. Kaip tu pažįsti Dievą? – Per tikė́jimą. Žmonės turi būt… kalaviju tikė́jimop priversti. Dievas tada… tepripildžia jus visokiu džiaugsmu ir pakaju tikėjime. Ir nedarė [Jėzus] ten daug galybių dėl jų netikėjimo. O moteriške! Didis yra tikėjimas tavo. Kelkis, eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. <br/>3. tikyba 1: Kiekviena tauta savo raštą, savo tikė́jimą turi. Savo tikė́jimą reikia užlaikyt. Sunku tikė́jimas beišlaikyt. Gali i savo valdžiai geras būti, i savo tikė́jimo nepamesti. Tikė́jimas blogo tai neduoda. Aš nepašmeižiau ne tikė́jimo, ne nieko. Reikia žinoti, kada į Prūsiją krikščionių tikė́jimą įvedė. Mat anie daugiausiai pri katalikų metės, o koks anų tikė́jimas buvo, kas ten žino. Jug tikė́jimas tiek lenkų, tiek mūso yrai. Be tikė́jimo kaimo žmogus nėr geras. Mūsų giminė pasitaikė biržėnų <span class="explanation"> (reformatų) </span> tikė́jimo. Seniau Biržuos a ne dvylika tikė́jimų buvo, kokių tik nori. Viena žydukė ejo ant katalicko tikė́jimo. Senovės lietuvių tikėjimas padėjo išlikti gražiems šilams, girioms. M. Valančius… teigia čia. buvus vieną svarbiausių Žemaitijos senojo lietuvių tikėjimo centrų. Vienas tikėjimas į kitą pereina labai ilgais ir sudėtingais keliais. Kodėl manęs nė sykį nepaklausėt, kokio tikėjimo aš pats norėčiau? Didžturčiai, norėdamys vienas kitam jau savą tikėjimą antmesti, liejo kraujį latakais. Daboju, kad visi mokėtų tikėjimo dalykus. Pradėjo jis. visiem priemantiem kalvinų tikė́jimą… išdavinėt [žemės]. Jis ne mūsų tikė́jimo. Tikyba yra tikėjimo doktrinos organizacija. Tikėjimas, tikybė. Šitie gi žodžiai… nor turėti ir privalo tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias. Tas est žodis apie tikėjimą, kurį sakome. Dvylika artikulų – tai yra dvylika sąnarių tikė́jimo krikščioniško. Regėkimeg čionai stebuklingą tikė́jimą ir veikų paklusnumą. Daug nusidėjusių prigrąžina tikė́jimop ir teisybėsp. Kurie tikėjimu giriasi, teisūs esą. Kurie iš tikėjimo yra, tie yra sūnais Abraomo. Žmogus be tikė́jimo – kap gyvulys be saito. Kad tikė́jimą turiam, būsim bagoti mirę. Koks tikė́jimas, toks tingėjimas. <br/>4. → tikėti 3: Ka tikė́jimas, labai tikė́jimas buvo į tą Kryžių kalną. I kas tatai yra mergos į burtus tikė́jimas. Žydų tikė́jimas burtais. <br/>5. <span class="explanation">prietaras: </span> </span> Turėjo tokį tikėjimą, kad Kūčių dieną ant cielų metų parodo žmogui laimę ir nelaimę, gyvenimą ir mirtį. Lietuvių pagonybė, patekusi į rašytinius šaltinius, jau ne religija, o tikėjimai, papročiai ir mitai. Pirmykščių žmonių laidotuvėse atsispindėjo tikėjimas, kad mirusiojo vėlė gyvena ir gali padėti ar pakenkti gyviesiems. Lietuvoje buvo paplitę tikėjimai, kad raganos žmones paverčia gyvuliais, kartais paukščiais. Kad kas nenužiūrėtų gyvulių ir paukščių, sakmėse bei tikėjimuose nurodoma daugybė apsisaugojimo priemonių. Daug tikėjimų bei mitų lietuviai sukūrė apie debesis. Buvo paplitęs tikėjimas, kad sėti reikia tik pučiant šiaurės vėjui, tada kirminai nepulsią pasėlių, būsią geri rugiai. Trečia gamta <span class="explanation"> (dorybė) </span> [šimtininko] bu [v] o jame didis tikė́jimas, jog nieko neabejojo, jog Viešpatis galėjo vienu žodžiu pasveikint <span class="explanation"> (pagydyti) </span> tarną jo. <br/>6. → tikėti 4: Jis kalbėjo šį kartą apie viltį ir tikėjimą geresniais laikais. Kraševskį gelbėjo nepaprasta kūrybos energija ir darbštumas, tikėjimas ateitim. Ypač svarbu apie ligonį sudaryti žvalumo ir tikėjimo pasveikti aplinką. Tavieje aš visą mano tikėjimą paguldžiau. Tikė́jimas sveiką padaro. Tikėjimas kalnus pajudina. Nesitikėjimas. Publikos tikėjimasis pasirodė veltui. Pasikelia širdis mūsų Viešpatiesp Dievop su nužeminimu ir tikė́jimuosi. Nes kad paskandintieji turėtų šitą tikė́jimąsi, jog kad išsems visą vandenį išg marių…, turėtų išg to palinksminimą neišbylomą. Tikė́jimąsi savą patvirtint turime. <br/>7. → tikėti 5: Netikėjimas kam, neatsidavimas ant kuo. Darbininkai linksmi, nauju tikėjimu savo jėgomis stoja darban. Laimi žmogiškumas, nugali tikėjimas žmogum. Tikėjimas savo šalies karine galia buvo susvyravęs. Vaikas… mistro savo… mokslus, kuriuos jam padavinėjo, su tikė́jimu ir paklusnumu priimdinėjo. <br/><b>įtikė́jimas</b>. → tikėti: <br/>1. Įsitikė́jimas daug daro: įsitika – i pagyna. Žodžiai buvo ištarti su tokiu svarumu ir įsitikėjimu, kad niekas nedrįso paprieštarauti. Gydytojai su įsitikėjimu teigia, kad rytoj mirsiąs. <br/>2. Be tvirto įtikėjimo ing Dievą gyvenimas ant žemės būtų liūdnas. Toks stiprus įtikė́jimas. Po įtikėjimo ing Dvasę šventą, tujau tikiam ing šventą bažnyčią. [Jėzus] bara jų neįtikėjimą ir širdies kietybę. Neradau teip didžio intikėjimo tautoje Izraelio. Petrą… Viešpatis… uola pramint ir padaryt teikės (atžvilgiu galingo ir stipraus intikė́jimo jo). Neintikėjimas žmonių tiesos Dievo nepaniekin. <br/>3. <span class="explanation">religija, tikyba: </span> Liuterių įtikėjimas. Neturiam nė vieno kunigo, kursai mumis mokytum švento įtikėjimo. Disidentas esąs kitokio įtikėjimo. Intikėjimas, alba viera, tatai yra, kada žmogus iš Dievo žodžio mokinasi. [Veidmainis] meilės neturėjo, kuri intikė́jimop buvo privaloma. Yra tiktai vienas Viešpats Dievas, vienas tiktai šventas įtikėjimas. Neteisingai sako, jog, ieškodami kitų tarpininkų, neturiame įsitikėjimo į Kristų. <br/>4. → įtikėti 3: Daugesniai padarė pikta draugystei žmonių įtikėjimas į žavėjimus. <br/>5. <span class="explanation">prietaras: </span> </span> Ji žino daug visokių įtikė́jimų. Šitas įtikėjimas iki šiai dienai tūlose vietose liekti. Miestą nu piktų įtikėjimų apvalė. Žmonės turi įtikėjimą, kad monai nusiduoda tik iki trijų kartų. <br/>6. → įtikėti 5: Pas mistrą turėjo įtikėjimą. Laimėjo jis įtikėjimą ir paguodonę. [Viršininkas] turi įgijęs žmonių įsitikėjimą. Draugija randanti vis dažniau įsitikėjimo ir užuojautos visuomenėje. Tokie žmonės kelia nuostabumą, bet ne įsitikėjimą. Į naują jauną gydytoją ir žmonės mažesniu įsitikėjimu žiūri, negu į senį ir jau įgudusį. Paskutinis įsitikėjimas savo galia staigiai gęsta. Nebveiza nė pačios, nė vaikų – toks įsitikė́jimas į tą mergę! <br/>7. → įtikėti 7. Insitikėjimas yra netikras pagyrimas arba perdėtas. <br/><b>ištikė́jimas</b>. <br/>1. → ištikėti 3: Dėl neištikė́jimo pateriojęs bu [v] o Zacharijas žadą. Pradės [Viešpatis] mylėtojamus saviemus… karalystas dangaus jiemus pagal ižtikė́jimą… atrakinėt. <br/>2. → ištikėti 4: Vienas mano bičiulis pašnypštė man į ausį, kad imperatorius žiūrintis mano santykius su pasiuntiniais kaip į neištikėjimo ženklą. Kaip gana? – su n'ištikėjimu paklausė vėl viršininkas. Toks neištikėjimas mokytojais ir kartais net neapykanta kyla iš tos priežasties, kad mokyklos yra skiriamos ne tik jaunūmenės auklėjimui. Draugiškomis sutartuvėmis įgijo ištikėjimą. O abu drauge turi užlaikyt pakajų, vienybę, ištikė́jimą, meilę, sandarą. Niekad bažnyčiosp Rymo neištikė́jimas heretikų prieigos turėt negalėjo. Pikta paskalba, neišsitikė́jimas. Draugiškai sugyvenąs, senai pasižįstąs, draugiško išsitikėjimo pilnas. Balandis savo išsitikėjimu nenoromis įtiko, įsigerino žmogui. Iš neišsitikėjimo tarp kaimyniškųjų karalysčių galįs ir karas kilti. Kam nėra duota įgyti pilną išsitikėjimą žmonių, be galo bus sunku surasti tikruosius pasakotojus. Išsitikėjimo raštai, mandatai. <br/><b>nusitikė́jimas</b>. → nutikėti. <br/>1. Tai mano nusitikėjimas, kad tas, kurs pradėjo manyje tą gerą darbą, tą ir pabaigs. <br/>2. Ir didysis jo nusitikėjimas Dievu pradeda jau svyruoti. Jis netur nieko, kaip tikt savo tyką nusitikėjimą Dievopi. Dievas nusitikėjimą tepapildo jus visokia linksmybe ir pakajumi. Numirus Dievo nesibijančiam, prapuolė nusitikėjimas. Viera esti tikras nusitikėjimas širdyje ant Dievo malonės. Todėlei tiektai per nusitikėjimą ing tarpinyką reikia Dievopi prieiti. <br/>3. <span class="explanation">tikėjimas, viltis: </span> Man nusitikė́jimas prapuola, pragaišta. Dvasios akim jis matė Dievo sostą, ir ties tuo sostu klūpojo jis, su neapsakomu nusitikėjimu iškėlęs rankas. Ale dabar vis aiškiaus regima, kad tas nusitikėjimas tikt vėjai. O taip [Dievas mus vadina], idant su nusitikėjimu Jį melstumbim. Tu buvai man nusitikėjimu. Dėl nusitikėjimo žmonių Izraeliaus šiuo lenciūgu esmi surištas. Dievas yra mano nusitikėjimas, kuriuom aš nusitikiu. <span class="explanation">ramstis, prieglobstis. </span> <br/>4. → nutikėti 3. <br/>5. → nutikėti 4. Kieno nusitikė́jimą laimėti. Ant Dievo savo nusitikėjimą guldyt. Dar mums nežuvo nusitikėjimas! Karalius žino, kad visa anglų tauta turi nusitikėjimą į savo vadovus. <br/><b>patikė́jimas</b>. → patikėti: <br/>1. Turi patikė́jimą, ka viską iš Dievo turim. Anot Platono, nuomonė, skirstoma į spėjimą ir patikėjimą, liečia jutimiškai suvokiamus daiktus. <br/>2. <br/>3. Patikėjimas, padavimas kam noris savo reikalo. Patikėjimas, patikis. Patikis, patikėjimas pinigų ažu pirktus daiktus. <br/>4. Milkus ypač aštriai smerkė perdėtą Ostermejerio pasitikėjimą savimi, kitų darbo niekinimą. Simonas Daukantas savo raštais ugdė lietuvių nac [ionalinę] savimonę, žadino pagarbą liaudies žmogui, diegė žinių troškimą, pasitikėjimą savo jėgomis. Žmogus myli kregždes už jų pasitikėjimą žmogum. Neįžeisk manęs nepasitikėjimu, skaisčioji mergele! Jo išvaizda – šeriais apaugę žandai, purvini suglamžyti drabužiai – niekam nekėlė pasitikėjimo. Tas ypatumas žmogui kitų pasitikėjimo duoda. Ir juo toliau, juo labiau jam augo nepasitikėjimas. Ačiū jums, žemaičiai, už duoną ir druską, ir pasitikėjimą. Jis niekur sau neberanda nei meilės, nei pasitikėjimo. Meilė išauga iš pasitikėjimo. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų. Darbais įgyjamas pasitikėjimas. Netekti pasitikėjimo lengviau, negu jį susigrąžinti. Tas, kuris pats vertas pasitikėjimo, moka pasitikėti ir kitais. <br/>5. <span class="explanation">sumanymas, užmojis. </span> <br/><b>prisitikė́jimas</b>. <span class="explanation">prieglobstis, prieglauda: </span> Tu esi man apgintoju ir prisitikėjimas mano bėdoj. Mūsų prisitikėjimas tesie po tavo sparneliais. <br/><b>užtikė́jimas</b>. → užtikėti 4. Taryba brangina tokį vietinių lietuvių užsitikėjimą. Ačiū už užsitikėjimą, kad atvirai savo padėjimą aprašai. Mes visi stengiamės išdirbti tarpu vientaučių užsitikėjimą mūsų darbais. Kareivis visu savo gudrumu įgijo pas karalių užsitikėjimą ir galybę. Čia dar skernagiams padeda jų drąsa, narsybė ir užsitikėjimas savo pajėga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.