tìmptelėti, -ėja (-ia), -ėjo. tim̃ptelėti
1. silpnai patraukti, patempti, truktelėti: Su pavade ans tìmptelėjo, ir lokys piesta atsistojo. Tìmptelėjo arkliuo už uodegos. Dėdė Motiejus timptelėjo vadžias, ir vežimaitis pasijudino. Bet kaip anas timptelėjo virvę, tai kablys išsinėrė ir iš tos vietos ėmė žemėn byrėt auksiniai pinigai. Tìmptelėjo: – Ekiat, biliotus parduoda! Timptelėjo Uršulė už sijono Jurgą ir pakuždėjo. Prislinkęs kepurės snapą timptelėja, atseit, pasisveikina. Nustebo senis ir timptelėjo čia dešinį, čia kairį ūsą. Kai tik stipriau [lydeka] timptelės, atleiskite valą. Lyg tau kas iš vidaus timptelėdavo tamprią energijos plunksnelę. Kipšas už liežuvio timptelėjo, – pasiteisino Vladas.
2. padaryti ilgesnį, pailginti: Maršalka timptelėjo kaklą, lyg užspringęs ašaka. Timptelėjom tą [namo] projektą ilgyn – išėjo mūrelis su seklyčia. išsitiesti, pasitempti: Ir aną lig durių vedė, čia ans tim̃ptelėjos.
3. spazmiškai sutrūkčioti, sutimpčioti, virptelėti: Veiduose nerviškai timptelėjo raumenys. Plykstelėjo raudoniu, timptelėjo lūpą ir išbėgo. Jis niekados nebuvo buvęs taip susierzinęs – jam net žandus ir skruostus kelius kartus timptelėjo.
4. suduoti, sušerti.
patìmptelėti. truktelėti, sutimpsėti: Arkliai, gal vėl patimptelėjus vadžias ne taip, sustoję vidury upės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.