tiškė́ti, tìška, -ė́jo.
1. teškėti: Nuo visų pastogių vanduo čiurkšliumi tiškėjo. Sykelį kirto, kraujas tiškėjo, kai antrą kirto, žemė drebėjo.
2. lakstyti, sklisti į šalis: Kai par daug prideda [į piestą],
tìška grūdai. Visur ugnys iš strielbų tiškas, jau tiškas. Plyšta nuo riksmo miškas, jau miškas.
3. pyškėti: Vandenė [je] gulėsi, o čia tau duoda, tìška, žiba visi pašaliai, jug, žinai, an karo!
ištiškė́ti, ìštiška, -ė́jo.
1. išdužti, išsidaužyti, išsitaškyti: Kiek esu bliūdų sudaužius: ka virs suolas, visi ištiškė́jo. Kai tiktai nugriovęs griaustinis, tas katinas iškišęs galvą mėgdytis – šis. taukš į tą katiną, ir ištiškėjęs.
2. išlakstyti, pasklisti į šalis: Jos gabalai ištiškės į beribius plotus.
patiškė́ti, pàtiška, -ė́jo. pateškėti: Kaip davė su kūju per liežuvį …, net kraujai patiškėjo.
sutiškė́ti, sùtiška, -ė́jo. sudužti, subyrėti: Lempa nukritus, stiklas sutiškė́jęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.