patįsoti

.
tį́soti, -o (-a;), -ojo. tįsóti, tį̃so (-ója;), -ójo.

1. išsitiesus nejudant gulėti, drybsoti: Taip ilgai tįsoti nesveika. Tįsoti patale. Matai, supjaustė. ir tįsáu trečias mėnuo. Ko tįsái kaip parsiėdęs katinas? Pabenga svieto – tį̃so bobos prisisprogusios! Ko čia tį́soji? Ar nekelsys! Ko tį́sai čia su drabužiais?! Gulk kaip reikiant. Aš tįsóju – ma [n] skauda. Senas tik tįsók i tylėk – gal būsi geras. Katinas kaip balnas saulėj tįso. Cielą mėnesį tį́sojo [paršas],
maniau, ka nusibaigs. Tįso kap nesveikas. Atėjo pusryčio ir vyras, o čia da niekur nieko, pati tebetįsoja lovoj. Rytą riebiai pavalgius, paimdavo drabnumas, noras virsti į patalą ir tįsoti. Atsigulsiu kur po šieno kupeta ir tįsau. Rekrūtai tįsojo ant plikų lentinių guolių, teturėdami užsikloti tik tai, ką vilkėjo dieną. Tik po tuopomis, gojuose, slegiami brangių antkapių, tįsojo dvarininkai, kunigai, bajorai. Ko tį̃sai kap botagas? Vakar dirbai – šiandie baliavok, vakar tįsojai – šiandie žiopsok. Senas diedukas tįso ant vandens, ale nesušlampa.

2. būti paguldytam, ištiestam, riogsoti. Pasienyje ant grindų tįsojo rausva lino lovatiese uždengtas čiužinys su dviem išpurentomis pagalvėmis. Dėmės sukepusio kraujo, keli žirgų kūnai, tįsantys ant pievos, aiškiai liudijo, jog remtasi čionai karštai. Kada žirgas išvilktas tįsojo, atlėkė trys varnos, atsitūpė, užlesė tos arklienos ir tos pagaišo. Ten gale kaimo drobelės tįso ir gražiai bąla.

3. būti nusitęsusiam, plytėti: Semba tįso nuo Karaliaučių apriečiančios Priegliaus upės iki jūrai. Čia pat tįsojo juosvas kelias, jo galas nyko krūmuose upelio. Kelelis leidosi žemyn prie ežero, kuris didelis tįsojo nusidriekęs iš rytų į vakarus. Anapus kelio šešėliuose tįsojo nepažįstami laukai. Kraujais aptaškyta tįsojo pradžioje XIX amžiaus Lietuva. Aukso juosta per laukus tįso.

4. būti nutįsusiam, karoti: Tįso kaselės per jos liemenėlį, krinta byra ašarėlės per skaistų veidelį. Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tįsosi per liemenėlį. Lauke ponia, gryčioj kasos tįso.
ištį́soti. ištįsóti.

1. kurį laiką gulėti: Savaitę kaip pagaliai ištįsojom.

2. pakankamai gulėti: Pasiuntinys palaukė, kol tas išsitįsojęs atmerkė akis, ir pasakė karaliaus norą.

3. išbūti padėtam: Ištisus metus ištįsojo ginklai palėpėse.
nusitį́soti. nusigulėti, nusidrybsoti. .
patį́soti. kiek pagulėti, padrybsoti: Nugriūk patįsoti. Aš pirma patį́sau, tik tada einu valgyt. Prisisprogęs patįsójo, prasiblaivė kiek. Tūpkis čia šalimais, duok man kiek patįsoti, o jei kas ateitų, tuoj mane kelk. Parvirstu ant kanapos tik šiaip patįsoti, o akys bematant ir sulimpa.
pratį́soti. praleisti tįsant, gulint: Visą ilgą rytą pratįsojo lovoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'patisoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>tį́soti, </b>-o (-a;), -ojo. tįsóti, tį̃so (-ója;), -ójo. <br/>1. <span class="explanation">išsitiesus nejudant gulėti, drybsoti: </span> Taip ilgai tįsoti nesveika. Tįsoti patale. Matai, supjaustė. ir tįsáu trečias mėnuo. Ko tįsái kaip parsiėdęs katinas? Pabenga svieto – tį̃so bobos prisisprogusios! Ko čia tį́soji? Ar nekelsys! Ko tį́sai čia su drabužiais?! Gulk kaip reikiant. Aš tįsóju – ma [n] skauda. Senas tik tįsók i tylėk – gal būsi geras. Katinas kaip balnas saulėj tįso. Cielą mėnesį tį́sojo [paršas], maniau, ka nusibaigs. Tįso kap nesveikas. Atėjo pusryčio ir vyras, o čia da niekur nieko, pati tebetįsoja lovoj. Rytą riebiai pavalgius, paimdavo drabnumas, noras virsti į patalą ir tįsoti. Atsigulsiu kur po šieno kupeta ir tįsau. Rekrūtai tįsojo ant plikų lentinių guolių, teturėdami užsikloti tik tai, ką vilkėjo dieną. Tik po tuopomis, gojuose, slegiami brangių antkapių, tįsojo dvarininkai, kunigai, bajorai. Ko tį̃sai kap botagas? Vakar dirbai – šiandie baliavok, vakar tįsojai – šiandie žiopsok. Senas diedukas tįso ant vandens, ale nesušlampa. <br/>2. <span class="explanation">būti paguldytam, ištiestam, riogsoti</span>. Pasienyje ant grindų tįsojo rausva lino lovatiese uždengtas čiužinys su dviem išpurentomis pagalvėmis. Dėmės sukepusio kraujo, keli žirgų kūnai, tįsantys ant pievos, aiškiai liudijo, jog remtasi čionai karštai. Kada žirgas išvilktas tįsojo, atlėkė trys varnos, atsitūpė, užlesė tos arklienos ir tos pagaišo. Ten gale kaimo drobelės tįso ir gražiai bąla. <br/>3. <span class="explanation">būti nusitęsusiam, plytėti: </span> Semba tįso nuo Karaliaučių apriečiančios Priegliaus upės iki jūrai. Čia pat tįsojo juosvas kelias, jo galas nyko krūmuose upelio. Kelelis leidosi žemyn prie ežero, kuris didelis tįsojo nusidriekęs iš rytų į vakarus. Anapus kelio šešėliuose tįsojo nepažįstami laukai. Kraujais aptaškyta tįsojo pradžioje XIX amžiaus Lietuva. Aukso juosta per laukus tįso. <br/>4. <span class="explanation">būti nutįsusiam, karoti: </span> Tįso kaselės per jos liemenėlį, krinta byra ašarėlės per skaistų veidelį. Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tįsosi per liemenėlį. Lauke ponia, gryčioj kasos tįso. <br/><b>ištį́soti</b>. ištįsóti. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką gulėti: </span> Savaitę kaip pagaliai ištįsojom. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai gulėti: </span> Pasiuntinys palaukė, kol tas išsitįsojęs atmerkė akis, ir pasakė karaliaus norą. <br/>3. <span class="explanation">išbūti padėtam: </span> Ištisus metus ištįsojo ginklai palėpėse. <br/><b>nusitį́soti</b>. <span class="explanation">nusigulėti, nusidrybsoti. </span>. <br/><b>patį́soti</b>. <span class="explanation">kiek pagulėti, padrybsoti: </span> Nugriūk patįsoti. Aš pirma patį́sau, tik tada einu valgyt. Prisisprogęs patįsójo, prasiblaivė kiek. Tūpkis čia šalimais, duok man kiek patįsoti, o jei kas ateitų, tuoj mane kelk. Parvirstu ant kanapos tik šiaip patįsoti, o akys bematant ir sulimpa. <br/><b>pratį́soti</b>. <span class="explanation">praleisti tįsant, gulint: </span> Visą ilgą rytą pratįsojo lovoje.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.