paurėti

urė́ti, ùra, -ė́jo. ūrė́ti

1. būriu, su triukšmu kur bėgti, gužėti: Avys ėmė visu būriu urė́ti į tvartą.

2. ūžti: Aš nuejau maltie, girnos neurėjo.
išurė́ti, ìšura, -ė́ja. būriu išeiti, išgužėti: Nespėjo kunigas peržegnot, ir visi išurė́jo iš bažnyčios. Iš po debesų saulytė kyštelėjo. Ir berniukai išurėjo pro duris.
paurė́ti, pàura, -ė́jo. paūrė́ti.

1. paūrioti 2: Žvyrys kad paurėjo žvyrduobėj, ko tik mane neužgriuvo.

2. su triukšmu pajudėti: Šveicorius pagrasė savo barškančia buože ten, iš kur paurėjo minia.
priurė́ti, prìura, -ė́jo. būriu prisirinkti, prigužėti: Priurė́jo [vasarotojų] iš visų skradžių. Priurėjo pilna daržinė žmonių.
suurė́ti, sùura, -ė́jo. būriu sueiti, sugužėti: Suurė́ [jo] su vaikais pirkion, visi. Suurėjo svečiai vidun. Prilalėjo pilna pirkia žmonių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>urė́ti, </b>ùra, -ė́jo. ūrė́ti<br/>1. <span class="explanation">būriu, su triukšmu kur bėgti, gužėti: </span> Avys ėmė visu būriu urė́ti į tvartą. <br/>2. <span class="explanation">ūžti: </span> Aš nuejau maltie, girnos neurėjo. <br/><b>išurė́ti, </b>ìšura, -ė́ja. <span class="explanation">būriu išeiti, išgužėti: </span> Nespėjo kunigas peržegnot, ir visi išurė́jo iš bažnyčios. Iš po debesų saulytė kyštelėjo. Ir berniukai išurėjo pro duris. <br/><b>paurė́ti, </b>pàura, -ė́jo. paūrė́ti. <br/>1. paūrioti 2: Žvyrys kad paurėjo žvyrduobėj, ko tik mane neužgriuvo. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu pajudėti: </span> Šveicorius pagrasė savo barškančia buože ten, iš kur paurėjo minia. <br/><b>priurė́ti, </b>prìura, -ė́jo. <span class="explanation">būriu prisirinkti, prigužėti: </span> Priurė́jo [vasarotojų] iš visų skradžių. Priurėjo pilna daržinė žmonių. <br/><b>suurė́ti, </b>sùura, -ė́jo. <span class="explanation">būriu sueiti, sugužėti: </span> Suurė́ [jo] su vaikais pirkion, visi. Suurėjo svečiai vidun. Prilalėjo pilna pirkia žmonių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.