paurkšti

ur̃kšti, -čia (ur̃škia), -tė (ur̃škė). ùrkšti.

1. urgzti 1: Šuva pirma ur̃kščia, o paskui puola. Nepuola tad jis, tik ur̃škia tas šunė. Šuo urkščia – kąs, saugokis! Neleisk vaiko prie šuns, da įkąs, matai – ur̃kščia. Vaikščioja vilkas, ur̃kščia ir ur̃kščia – kap šuva. Ur̃kščia katienė, neregėjus tokių mažų. Jis. taip urkštė, murmėjo, kad žmonės pasiskubino suvaryt gyvulius. Lapės urkštė, lojo ir pykosi.

2. murkti. Katinas ur̃škia.

3. kvarkti. Šitai ant pasvirusių nendrių urškia senoji varlė.

4. urgzti 2: Mašina ur̃škia, gal važiuos. Žlega mašina, ur̃škia, negali keliu pravažiuot. Mašina ur̃kštė – tai ir atavežė. Kas čia an rytų ur̃kštė, ar orlaivis? Vaikiokas ur̃kščia mėgdžiodamas traktorių, net par barzdą seilė bėga. Ur̃kšt da [r] ur̃škia (griaudžia) , bet jau toli.

5. urgzti 3: Ur̃kščia ur̃kščia močia – vis kad nesiženyt tos mergos. Tėvokas pradėjo ur̃kšt, kam anas mala ir terbelėn deda. Kai pradėjo labai sukt, tai visi pradėjo ur̃kšt. Dabar negirdėsi, kad sutiktų (sugyventų) gražiai – ur̃kščias visi. piktžodžiauti, neigti: Katrie prieš Dievą ur̃škia, jauni miršta.

6. urgzti 4: Kažin ko man pilvas urškia.
paur̃kšti, -čia (paur̃škia), pàurkštė (pàurškė). paurgzti:

1.

2. Izabelė pykčio perkreiptomis lūpomis paurkšdavo.

3. kiek sugriausti, subildėti. Šiamet griaudimas tai toks gražus: paur̃škia paur̃škia – nesispardo.
suur̃kšti, -čia (suur̃škia), sùurkštė (sùurškė). suurgzti:

1. Šuo sùurkštė ir puolė ateivį. Margiukas tik sùurkštė. [Vilkas] suurkštė kaip pyktaująs šuo ir pranyko tamsoj. Lokys suurkštė ir pašokęs apsidairė, kas jį tai įžūliai užsikabino.

2. Sùurškė grausmas.

3. Suurkštė [žmogus piktai]. Kad i kiek, tai tuo būdavo susiur̃kščia (apsipyksta) , paskui i vėl geru.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ur̃kšti, </b>-čia (ur̃škia), -tė (ur̃škė). ùrkšti. <br/>1. urgzti 1: Šuva pirma ur̃kščia, o paskui puola. Nepuola tad jis, tik ur̃škia tas šunė. Šuo urkščia – kąs, saugokis! Neleisk vaiko prie šuns, da įkąs, matai – ur̃kščia. Vaikščioja vilkas, ur̃kščia ir ur̃kščia – kap šuva. Ur̃kščia katienė, neregėjus tokių mažų. Jis. taip urkštė, murmėjo, kad žmonės pasiskubino suvaryt gyvulius. Lapės urkštė, lojo ir pykosi. <br/>2. <span class="explanation">murkti</span>. Katinas ur̃škia. <br/>3. <span class="explanation">kvarkti</span>. Šitai ant pasvirusių nendrių urškia senoji varlė. <br/>4. urgzti 2: Mašina ur̃škia, gal važiuos. Žlega mašina, ur̃škia, negali keliu pravažiuot. Mašina ur̃kštė – tai ir atavežė. Kas čia an rytų ur̃kštė, ar orlaivis? Vaikiokas ur̃kščia mėgdžiodamas traktorių, net par barzdą seilė bėga. Ur̃kšt da [r] ur̃škia <span class="explanation"> (griaudžia) </span>, bet jau toli. <br/>5. urgzti 3: Ur̃kščia ur̃kščia močia – vis kad nesiženyt tos mergos. Tėvokas pradėjo ur̃kšt, kam anas mala ir terbelėn deda. Kai pradėjo labai sukt, tai visi pradėjo ur̃kšt. Dabar negirdėsi, kad sutiktų <span class="explanation"> (sugyventų) </span> gražiai – ur̃kščias visi. <span class="explanation">piktžodžiauti, neigti: </span> Katrie prieš Dievą ur̃škia, jauni miršta. <br/>6. urgzti 4: Kažin ko man pilvas urškia. <br/><b>paur̃kšti, </b>-čia (paur̃škia), pàurkštė (pàurškė). paurgzti: <br/>1. <br/>2. Izabelė pykčio perkreiptomis lūpomis paurkšdavo. <br/>3. <span class="explanation">kiek sugriausti, subildėti</span>. Šiamet griaudimas tai toks gražus: paur̃škia paur̃škia – nesispardo. <br/><b>suur̃kšti, </b>-čia (suur̃škia), sùurkštė (sùurškė). suurgzti: <br/>1. Šuo sùurkštė ir puolė ateivį. Margiukas tik sùurkštė. [Vilkas] suurkštė kaip pyktaująs šuo ir pranyko tamsoj. Lokys suurkštė ir pašokęs apsidairė, kas jį tai įžūliai užsikabino. <br/>2. Sùurškė grausmas. <br/>3. Suurkštė [žmogus piktai]. Kad i kiek, tai tuo būdavo susiur̃kščia <span class="explanation"> (apsipyksta) </span>, paskui i vėl geru.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.