urzdė́ti, ùrzda (ur̃zda), -ė́jo.
1. urzgėti, urzti, narnėti: Šuo ur̃zda. Nagines suėdęs ir ant apvarsčių urzda. Ùrzda kaip vilkas, bado giesmę giedodamas. Stalas urzda, o šeimyna valgo.
2. murkti: Kad katinas urzda, sako, „pyragą mala“.
3. burzgėti, užti: Ligu nuvargusiose rankose sustojo urzdėti klebetas, šeimininkė tuoj šaukė.
4. bambėti, niurzgėti: Ana urzdėdama vaikščio [ja],
t. y. pykdama. Ans vien ur̃zda i ur̃zda bereikalingai.
5. murmėti: Juk maži vaikai, anie ur̃zda, juokas, sapnuo [ja].
paurzdė́ti. kiek niurzgėti: Ant to tėvalio merguilos liūb paurzdė́s.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.