urzgė́ti, ùrzga (ur̃zga), -ė́jo. urgzti:
1. Šuo urzga. Šunes urzgėdami, pakišę uodegas smukdavo laukan. Čia atsistojęs už slenksčio [šuo] urzgėti ėmė, sukaukė ir ėmė rausti duobę su pirmomis kojomis.
2. Urzgėjo lėktuvai su kroviniu bombų. Vėl valandą tiktai rateliai urzgėjo migdančiu, nuobodžiu balsu.
3. Barbora tankiai urzgėjo ant vyro, nors, teisybę kalbant, nebuvo už ką. Jurgi, Jurgi, ko tu ùrzgi? | Lauke gi audra šėlo šėlo ir tai dejuodama, tai rūsčiai urzgėdama.
4. Bus svirne – neurzgės pilve.
nuurzgė́ti. imti urgzti.
paurzgė́ti.
1. kiek urzgėti.
2. pabambėti: Pats. iš pradžios paurzgėjo.
parurzgė́ti. urzgant praleisti: Jis šią naktelę parkalbėjo, kaip šunelis parurzgė́jo.
suurzgė́ti.
1. imti urzgėti: Izraelio sūnaus nuo žmogaus iki gyvuliui šuo nesuurzgės.
2. suniurnėti: Suurzgėjo atšalėlis brolis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.