.
uvožóti, -ója, -ójo. uvõžoti, -oja, -ojo.
1. pastebėti, pamatyti: Ar tamista pasergėjai, ar uvožojai ir tai: kad tamista guli, tada tamistos uodega nekruta. Tuo tarpu nieks neuvožojo, kai pakeleivis ejo pakluongaliais. Uvožok, panele, ant sausą medelį. | Neuvožok, panytėle. Smertis gal uvožotis dvejopiai: arba kaipo piktybė prigimta, arba kaipo piktybė neprigimta.
2. gerbti: Kad neuvožóji ko, uvožõj pats save. Uvožok tėvus, tai ir tave vaikai uvožos.
pauvožóti. pauvõžoti. atkreipti dėmesį: Broliai nepauvõžojo, ko tas šuniukas loja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.