pavadelėti
vadelė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. rišti (įrišti ar išrišti) vadeles: Kam vadelėji, vadžioji arklius, ar kur važiuosi? Toliau jis niekur nebevažiuos, jau arklius vadelėja. Vienas balnelį riša, kitas arklį vadelė́ja.
2. vadelėmis valdyti (ppr. arklį): Kamgi duodi vaikui arklį vadelė́t? Pats paimk vadeles. Kinkyk kinkyk, važiuok važiuok, vadelė́k vadelė́k!
atvadelė́ti. atrišti vadeles: Greit atvadelė́jau i iškinkiau arklį. Atsivadelė́jo vadelės.
įvadelė́ti. įrišti vadeles: Ne tik pakinkyti arklio, mūsų mergos nemoka nė įvadelė́ti. Įvadelė́k arklį, kol aš sąmatą sumesiu. Įvadelė́jau gerai, tai ko dabar išsivadelėjo. Anvadelė́k arklį. Atvažiavo ragana geldo [je] kiaulę įsikinkius, su žarnom įsivadelėjus. Nejaugi nemoki pats arklio įsivadelė́ti? Įsivadelė́k naujas vadeles.
išvadelė́ti.
1. atrišti vadeles: Kam išvadelėjai arklius, ar čia ganytis ketini? Jei nori, kad gerai bitės sektųsi, reikia per sumą (mišias) prie bažnyčios išvadelėti bitininko arklį ir ištraukioti ratų kuolelius. Nevažiuok, palauk – kumelė išsivadelė́jo. Arklys invadelėtas išsivadelė́jo. Saliečiai sako, kad arklys išsivadelė́jąs, o kai kurie šimoniškiai – kad kumelė išsižarnojanti. Tam daikte, žiūrėk, nė iš šio, nė iš to tai vadelės išsivadelė́ja, tai vėl kas nors atsitinka. Būtų parako uostęs, nezyliotų kaip išsivadelėjęs kumelys.
2. atpalaiduoti, išlaisvinti: Išvadelėjęs savo norus ir geidulius. Baisu, kada išsivadelėja laukinės žmogaus aistros.
pavadelė́ti.
1. pririšti vadeles. . Dėjosi [Petras] pusmaišį sau ant pečių, vėl pasivadelėdamas jo pasaitais per pažastis.
2. valdyti arklį vadžiomis, vadelėmis: Tu per daug mažas, kad galėtum pavadelėti arklį. Na, pavadelė́k nors truputį, kad jau teip nori!
užvadelė́ti. užrišti vadeles: Kinkant arklį, reikia vadelės gerai ažvadelė́t. Ažsivadelė́jo i važiuoja. Užsikinkė niekotelėn kiaulę, žarninėm vadelėm užsivadelėjo, sėdos abi su dukteria ir važiuoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.