valkatáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. būti be namų, bastytis kaip valkatai: [Vyras] prasigėrė ir dabar turi valkatauti. Jis valkataudamas pelnėsi duoną. | Valkatáujančių šunų naikinimas. Skirtumas gal tik tas, kad Donelaičio Rudikis valkatauja, o liaudies pasakos Rudis tarnauja savo godžiam šeimininkui, vogdamas įvairius daiktus.
2. valkiotis be darbo, tinginiauti, nerimtai elgtis: Valkatáuna, dirbti neina. Geras žmogus visumet numūse yr, nevalkatáu [ja].
nusivalkatáuti. valkataujant nusivalkioti: Adomas Plaštaka per šitokį trumpą laiką nusivalkatavo, kad ir žmogaus pavidalo nebeteko. Kaimynas jau visai nusivalkatãvo.
pavalkatáuti. pabūti valkata, benamiu, bastūnu: Pavalkatautum, patirtum sunkumų, ir tau pasidarytų lengviau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.