pavapėti

vapė́ti, vãpa, -ė́jo.

1. tyliai, neaiškiai kalbėti, šnibždėti, švagždėti: Ans vãpa kaip košės burno [je] turėdamas, nieko nesuprantu. Jis dar delsė, mėgindamas vapėti žodžius ir išsiaiškinti. Elgetos linguodamies ražančių vapėjo ir iš lėto žvalgėsi. kiek šnekėti, vapalioti: Vyriausias jojo vaikutis jau vapėjo visu mielumu.

2. niekus kalbėti, plepėti, taukšti: Jis daug vapė́damas tai išpliaupė. Ką bevapate, melskitės! Pa pa pa pa pa ir vapė̃s par kiaurą dieną kaip pasamdyta. Susitikom i vãpam pasisėdusios. Kad tau ir nenusibosta vapė́ti. Jei nežinai dalyko, tai ir nereik vapė́ti. Aš i sakiau jam, kad tu nekalbėk jam daug, bo jis i vapė̃s parėjęs. Sužiūrėsi, ką te anas vãpa. Tu nustok nevapė́jęs! Eik nevapė́jęs lyg uodega! Vãpa kap sena šikna, jokios naudos. Aš tuščiai niekuomet nevapu. Vis niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu vãpa. Su jauniausioms mergelėms bevapėdama nepajuto, kaip čėsas prabėgęs buvo. Siuva … ne bile ką vapėdamos, bet pasiklausydamos nusidavimų.

3. vipčioti, krutėti, judėti. Paguldžius į lovą, dar vapėjo nelaimingojo apatinė lūpa, bet greitai jo kūnas ėmė stingti. Vien jo lūpos vapėjo, lyg melstųsi.
išvapė́ti, ìšvapa, -ė́jo.

1. neaiškiai, tyliai ištarti, prašvagždėti: Gailestingasai Dieve! – vos galėjo išvapėti daktaras.

2. išplepėti, išpasakoti, išpliaukšti: Ką tik žino, ìšvapa viską. Kìtas pa pa pa pa ìšvapa visus nebūtus daiktus.

3. praleisti kurį laiką plepant: Nu tas tai galėdavo išvapė́ti visą dieną.
pavapė́ti, pàvapa, -ė́jo. paplepėti, papliaukšti: Kam ką pavapė́ti. Bet gaspadinės viežlybos skyrium susisėdo ir, kas namui reik, kaimyniškai pavapė́jo. Taip pasigyręs, pavapėjęs, išpuškavo. Niekas nenorėjo jo bešnekinti.
pérvapėti. pervapė́ti, pérvapa, -ė́jo. praleisti kurį laiką plepant, šnekant: Naktį pérvapėti. Atėjo tas žmogelis, i parvapė́jom dieną.
pravapė́ti. pràvapa, -ė́jo.

1. neaiškiai ištarti, pasakyti: Jis dar pravapėjo kelis nesuprantamus žodžius.

2. prakalbėti, prašnekti: Liūdnai pravapėjo moteris.
privapė́ti. prìvapa, -ė́jo. priplepėti, prišnekėti, pripliaukšti: Nėra ko nė kalbėti, visokių niekų jiems privapėjau.
suvapė́ti. sùvapa, -ė́jo.

1. suvapalioti, neaiškiai sušnekti, suveblenti: Jis pašoko į viršų, suvapėjo kažką.

2. priplepėti, pritaukšti: Daug niekų suvapė́ti, supliaupti. Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapė́jom.

3. sujudėti, sukrutėti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vapė́ti, </b>vãpa, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tyliai, neaiškiai kalbėti, šnibždėti, švagždėti: </span> Ans vãpa kaip košės burno [je] turėdamas, nieko nesuprantu. Jis dar delsė, mėgindamas vapėti žodžius ir išsiaiškinti. Elgetos linguodamies ražančių vapėjo ir iš lėto žvalgėsi. <span class="explanation">kiek šnekėti, vapalioti: </span> Vyriausias jojo vaikutis jau vapėjo visu mielumu. <br/>2. <span class="explanation">niekus kalbėti, plepėti, taukšti: </span> Jis daug vapė́damas tai išpliaupė. Ką bevapate, melskitės! Pa pa pa pa pa ir vapė̃s par kiaurą dieną kaip pasamdyta. Susitikom i vãpam pasisėdusios. Kad tau ir nenusibosta vapė́ti. Jei nežinai dalyko, tai ir nereik vapė́ti. Aš i sakiau jam, kad tu nekalbėk jam daug, bo jis i vapė̃s parėjęs. Sužiūrėsi, ką te anas vãpa. Tu nustok nevapė́jęs! Eik nevapė́jęs lyg uodega! Vãpa kap sena šikna, jokios naudos. Aš tuščiai niekuomet nevapu. Vis niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu vãpa. Su jauniausioms mergelėms bevapėdama nepajuto, kaip čėsas prabėgęs buvo. Siuva … ne bile ką vapėdamos, bet pasiklausydamos nusidavimų. <br/>3. <span class="explanation">vipčioti, krutėti, judėti</span>. Paguldžius į lovą, dar vapėjo nelaimingojo apatinė lūpa, bet greitai jo kūnas ėmė stingti. Vien jo lūpos vapėjo, lyg melstųsi. <br/><b>išvapė́ti, </b>ìšvapa, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai, tyliai ištarti, prašvagždėti: </span> Gailestingasai Dieve! – vos galėjo išvapėti daktaras. <br/>2. <span class="explanation">išplepėti, išpasakoti, išpliaukšti: </span> Ką tik žino, ìšvapa viską. Kìtas pa pa pa pa ìšvapa visus nebūtus daiktus. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką plepant: </span> Nu tas tai galėdavo išvapė́ti visą dieną. <br/><b>pavapė́ti, </b>pàvapa, -ė́jo. <span class="explanation">paplepėti, papliaukšti: </span> Kam ką pavapė́ti. Bet gaspadinės viežlybos skyrium susisėdo ir, kas namui reik, kaimyniškai pavapė́jo. Taip pasigyręs, pavapėjęs, išpuškavo. Niekas nenorėjo jo bešnekinti. <br/><b>pérvapėti</b>. pervapė́ti, pérvapa, -ė́jo. <span class="explanation">praleisti kurį laiką plepant, šnekant: </span> Naktį pérvapėti. Atėjo tas žmogelis, i parvapė́jom dieną. <br/><b>pravapė́ti</b>. pràvapa, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai ištarti, pasakyti: </span> Jis dar pravapėjo kelis nesuprantamus žodžius. <br/>2. <span class="explanation">prakalbėti, prašnekti: </span> Liūdnai pravapėjo moteris. <br/><b>privapė́ti</b>. prìvapa, -ė́jo. <span class="explanation">priplepėti, prišnekėti, pripliaukšti: </span> Nėra ko nė kalbėti, visokių niekų jiems privapėjau. <br/><b>suvapė́ti</b>. sùvapa, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">suvapalioti, neaiškiai sušnekti, suveblenti: </span> Jis pašoko į viršų, suvapėjo kažką. <br/>2. <span class="explanation">priplepėti, pritaukšti: </span> Daug niekų suvapė́ti, supliaupti. Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapė́jom. <br/>3. <span class="explanation">sujudėti, sukrutėti</span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.