pavargonuoti

vargonúoti, -úoja, -ãvo. griežti vargonais: Išmoko muzikos, vargonúot, ir net Skriaudžiuose vargoninyku buvo. Nuėjo, pristojo prie bažnyčios pas vargamistrą, išsimokino gerai vargonuot. Pirmoji klasė tur paeiliumis vargonuot, o jaunesniejie teipjau paeiliumis vargonus myt. Klauso, kad tam piliakalny vargonúoja, išsigando, kaip lėkė pakalnėn. Vargonai vargonuõs, būgneliai būgnuos, garsūs varpeliai gaus. Saulė teka, raudonuoja, o bažnyčioj vargonuoja. Varganista – vargonúotie, o kunigas šliūbo duotie. Iš Skaistašilio atsibastydavo vilkai ir vargonuodavo ties Vastapo versmėmis iki pat kovo vidurio.
pavargonúoti. pagriežti vargonais: Baigę vieną giesmę, ne tuojau pradėdavome kitą: vyskupas dar pavargonuodavo, pagraudindavo ir, nieko mums nepasakęs, pradėdavo naują. Stov lokutis ant vargonų, nor pavargonúoti.
užvargonúoti. užgriežti vargonais: Kai užvargonúoja, aš negaliu klausyt. Valdas atlėkęs kaip ažvargonãvo (įsijungė visu garsu magnetofoną) , net až ežero girdis. Užvargonuoja rytmečiais špokiukas, pažibina vario krūtinėle – visai kitas dangus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pavargonuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv